Vienintelė oficialiai registruota prieš karą pasisakanti Rusijos partija nedalyvaus rugsėjo Valstybės Dūmos rinkimuose
Rusijos Aukščiausiasis Teismas rugpjūčio 17 dieną atmetė liberalios partijos „Yabloko“ apeliaciją ir paliko galioti sprendimą pašalinti jos kandidatų sąrašą iš rugsėjį vyksiančių Valstybės Dūmos rinkimų. Balsavimas numatytas rugsėjo 18–20 dienomis. „Yabloko“ buvo vienintelė Rusijoje oficialiai registruota politinė partija, atvirai pasisakanti už karo Ukrainoje nutraukimą.
Sprendimas priimtas po nedidelės prokremliškos nacionalistinės partijos „Rodina“ ieškinio. Ji kaltino „Yabloko“ rinkimų kampanijos taisyklių pažeidimais ir nedeklaruota parama, įskaitant, kaip teigta teisme, paramą iš Vakarų. „Yabloko“ šiuos kaltinimus neigia ir teismo procesą vadina politiškai motyvuotu.
Liepos mėnesį Rusijos Centrinė rinkimų komisija iš pradžių buvo leidusi partijai dalyvauti rinkimuose kartu su dar dešimčia politinių jėgų. Tačiau rugpjūčio 10 dieną Aukščiausiasis Teismas panaikino „Yabloko“ federalinio kandidatų sąrašo registraciją, o rugpjūčio 17-ąją atmetė partijos apeliaciją.
Partijos pirmininkas Nikolajus Rybakovas pareiškė, kad „Yabloko“ neatsisakys politinės veiklos ir toliau reikalaus karo pabaigos. Jo teigimu, pašalinimas iš rinkimų rodo, kad valdžia nenori leisti rinkėjams balsuoti už partiją, kuri viešai pasisako už paliaubas, diplomatiją ir taiką.
Tą pačią dieną Levas Šlosbergas už karo kritiką nuteistas kalėti 11 metų ir vieną mėnesį
Beveik tuo pat metu, kai Maskvoje buvo nagrinėjama „Yabloko“ apeliacija, Pskovo teismas partijos pirmininko pavaduotojui Levui Šlosbergui skyrė 11 metų ir vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmę pataisos kolonijoje.
63 metų politikas pripažintas kaltu dėl vadinamosios melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimo ir pakartotinio ginkluotųjų pajėgų „diskreditavimo“. Baudžiamoji byla buvo susijusi su jo pasisakymais ir publikacijomis apie Rusijos karą Ukrainoje.
L. Šlosbergas kaltinimus atmetė. Baigiamojoje kalboje jis karą pavadino katastrofa Rusijai ir dar kartą paragino nedelsiant nutraukti ugnį. „Yabloko“ nuosprendį savo vicepirmininkui pavadino barbarišku ir paskelbė ketinanti jį skųsti.
L. Šlosbergas ilgą laiką buvo vienas ryškiausių Rusijoje likusių liberaliosios opozicijos politikų. Jis 2016–2021 metais dirbo Pskovo srities įstatymų leidžiamojoje asamblėjoje ir, nepaisydamas didėjančio spaudimo bei „užsienio agento“ statuso, neišvyko iš šalies.
„Yabloko“ rinkimuose žadėjo reikalauti paliaubų, diplomatijos ir karo Ukrainoje pabaigos
„Yabloko“ rinkimų kampanija iš esmės skyrėsi nuo kitų Rusijoje oficialiai veikiančių parlamentinių ir neparlamentinių partijų programų. Vienas pagrindinių jos šūkių buvo reikalavimas sudaryti paliaubų susitarimą ir pereiti prie diplomatinio karo Ukrainoje sprendimo.
Partija taip pat viešai skelbė tikslą užkirsti kelią branduoliniam karui. Nuo 2022 metų vasario „Yabloko“ nuosekliai pasisakė prieš plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą, nors dėl galiojančių karo cenzūros įstatymų jos politikai savo poziciją dažnai formuluodavo itin atsargiai.
N. Rybakovas prieš galutinį apeliacijos nagrinėjimą Reuters sakė manantis, kad taikos programa pradėjo sulaukti daugiau visuomenės dėmesio. Jis teigė, kad būtent augantis susidomėjimas karo užbaigimo tema galėjo paskatinti valdžios spaudimą partijai. Tai yra paties politiko vertinimas, o ne nepriklausomai įrodytas teismo sprendimo motyvas.
Po pirmojo Aukščiausiojo Teismo sprendimo prie teismo Maskvoje susirinko keli šimtai partijos rėmėjų. Reuters duomenimis, dalis jų skandavo „Gėda!“, o protesto šūksniai buvo girdimi ir pastato viduje.
„Yabloko“ vadovybė patiria vis didesnį spaudimą – birželį Maksimui Kruglovui skirti septyneri metai
L. Šlosbergas nėra vienintelis aukšto rango „Yabloko“ politikas, pastaraisiais mėnesiais nuteistas dėl pasisakymų apie karą. Birželio 24 dieną kitas partijos pirmininko pavaduotojas Maksimas Kruglovas buvo nuteistas septyneriems metams laisvės atėmimo.
M. Kruglovas taip pat buvo pripažintas kaltu dėl Rusijos kariuomenę esą diskredituojančios ir melagingos informacijos skleidimo. Po nuosprendžio politikas pareiškė, kad jo byla rodo, jog viešas nesutikimas su karu Rusijoje faktiškai tapo kriminalizuotas.
Nuo 2022 metų Rusijoje priimti įstatymai numato baudžiamąją atsakomybę už informaciją apie kariuomenės veiksmus, kurią valdžios institucijos laiko melaginga, taip pat už pakartotinį ginkluotųjų pajėgų „diskreditavimą“. Pagal šias normas nuteista daugybė aktyvistų, žurnalistų ir opozicijos veikėjų.
Kremlius savo ruožtu tvirtina, kad karo metu informaciniai apribojimai reikalingi valstybės vienybei ir nacionaliniam saugumui užtikrinti. Žmogaus teisių organizacijos ir Vakarų vyriausybės šiuos teisės aktus vertina kaip priemonę slopinti žodžio laisvę ir opoziciją.
„Yabloko“ kadaise buvo svarbi parlamentinė jėga, tačiau per Vladimiro Putino valdymo laikotarpį prarado vietas Dūmoje
„Yabloko“ susikūrė 1990-ųjų pradžioje ir pirmąjį dešimtmetį po Sovietų Sąjungos žlugimo buvo viena svarbiausių liberalių Rusijos politinių jėgų. Partijos įkūrėjas Grigorijus Javlinskis ne kartą kandidatavo į Rusijos prezidentus ir kritikavo tiek Boriso Jelcino, tiek vėliau Vladimiro Putino vykdomą politiką.
Partija ilgainiui prarado atstovavimą Valstybės Dūmoje, tačiau išsaugojo nedidelį skaičių mandatų regioniniu ir savivaldos lygmenimis. Pastaraisiais metais jos politinė reikšmė pirmiausia siejama su tuo, kad ji liko legaliai veikianti partija, viešai nepritarusi karui Ukrainoje.
Didelė dalis kitų ryškesnių Kremliaus kritikų per pastaruosius metus buvo įkalinti, paskelbti „užsienio agentais“, išvyko iš Rusijos arba nebegali dalyvauti rinkimuose. Būtent todėl „Yabloko“ pašalinimas iš balsavimo biuletenių turi platesnę reikšmę nei vien jos realios galimybės laimėti daug mandatų.
Rugsėjo rinkimuose rinkėjams nebeliks nė vienos oficialiai registruotos partijos, kurios nacionalinė rinkimų programa būtų grindžiama aiškiu reikalavimu nutraukti karą Ukrainoje.
Du rugpjūčio 17-osios sprendimai dar labiau susiaurino viešos prieškarinės politikos erdvę Rusijoje
„Yabloko“ pašalinimas iš rinkimų ir L. Šlosbergo įkalinimas yra dvi atskiros teisinės bylos. Partijos rinkimų registracijos klausimą nagrinėjo Rusijos Aukščiausiasis Teismas Maskvoje, o L. Šlosbergo baudžiamąją bylą – Pskovo teismas.
Tačiau abiejų sprendimų sutapimas tą pačią dieną turi aiškų politinį kontekstą. Likus maždaug mėnesiui iki Valstybės Dūmos rinkimų, Rusijos vienintelė registruota atvirai prieš karą pasisakanti partija neteko galimybės pateikti federalinio kandidatų sąrašo, o vienas žinomiausių jos vadovų išgirdo daugiau kaip vienuolikos metų laisvės atėmimo nuosprendį.
N. Rybakovas tvirtina neketinantis išvykti iš Rusijos ir žada tęsti politinę veiklą šalies viduje. Jo teigimu, ilgalaikiai politiniai pokyčiai Rusijoje gali atsirasti tik veikiant pačioje šalyje.
Tačiau artimiausiuose parlamento rinkimuose „Yabloko“ šios galimybės nebeturės. Rugpjūčio 17 dienos Aukščiausiojo Teismo sprendimas reiškia, kad partijos federalinis sąrašas rinkimų biuletenyje nepasirodys.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Russia upholds Yabloko party’s election ban and jails its deputy chair. https://www.euronews.com/2026/08/17/russia-upholds-yabloko-partys-election-ban-and-jails-its-deputy-chair
Reuters. (2026). Russia jails anti-war politician for 11 years in further clampdown on dissent. https://www.reuters.com/business/media-telecom/russia-jails-opposition-politician-11-years-anti-war-comments-mediazona-says-2026-08-17/
Associated Press. (2026). Russian court jails a Kremlin critic for 11 years for opposing the war in Ukraine. https://apnews.com/article/f2ee368fce4d835e1f1d107c807b3b1a
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai pateikia informaciją apie „Yabloko“ pašalinimą iš rinkimų ir jo pasekmes, todėl jis yra vertingas ir aktualus lietuvių skaitytojams, besidomintiems Rusijos politika.
Straipsnis pateikia faktinę informaciją apie teismo sprendimą ir jo pasekmes, be to, jis yra informatyvus ir nešališkas, todėl atitinka žurnalistikos etikos normas.
Straipsnis yra aktualus, nes apima svarbius įvykius Rusijos politinėje arenoje, kurie gali turėti įtakos regiono stabilumui ir demokratijos vystymuisi. Be to, tai gali sudominti Lietuvos auditoriją, ypač turint omenyje istorinį kontekstą ir santykius su Rusija.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie Rusijos politinę situaciją ir opozicijos problemas, kas yra aktualu tiek Lietuvos, tiek tarptautinei bendruomenei. Jame analizuojamos pasekmės ir reakcijos, todėl jis gali būti naudingas skaitytojams.
Straipsnis pateikia faktinę informaciją apie teismo sprendimą ir jo pasekmes, neskatindamas nepagrįsto nerimo ar emocinės manipuliacijos. Informacija yra objektyvi ir aiški.
