Gedvilas iš Rijado: be kritinių mineralų nebus nei žaliosios energetikos, nei saugumo
Kol viešojoje erdvėje ginčijamasi, ar energetikos ateitis slypi saulėje, vėjyje ar vandenyje, Rijade nuskambėjo kita, gerokai žemiškesnė versija – atsakymo reikia ieškoti po mūsų kojomis. Seimo narys Aidas Gedvilas, dalyvavęs energetikos forume Saudo Arabijoje, dėmesį sutelkė į temą, kuri, jo vertinimu, Lietuvoje vis dar lieka paraštėse.
„Viena svarbiausių energetikos forumo Rijade dalių buvo skirta temai, apie kurią kol kas kalbame neatleistinai mažai – kritiniams mineralams.“ – nurodė parlamentaras[1].
Būtent šios žaliavos, pasak politiko, taps tikruoju energetikos transformacijos pagrindu.
Kritiniai mineralai – retieji žemės elementai, litis, kobaltas, nikelis, grafitas – šiandien yra būtini baterijų, saulės modulių, vėjo jėgainių, elektromobilių ir elektronikos gamyboje. Be jų neįmanoma nei atsinaujinančios energetikos plėtra, nei elektros tinklų modernizacija.
A. Gedvilas atkreipė dėmesį, kad auganti paklausa ir riboti tiekimo šaltiniai šias žaliavas paverčia strateginiu konkurencingumo ir saugumo klausimu. Nors politiniu lygmeniu apie jų svarbą kalbama daug, realybėje kritinių mineralų gavyba ir perdirbimas susiduria su kapitalo trūkumu bei sudėtingais reguliaciniais procesais.
Kaip jis nurodė, forume taip pat akcentuota tiekimo grandinių koncentracijos problema – didžioji dalis kritinių mineralų išgaunama ar perdirbama vos keliuose pasaulio regionuose. Tai kelia geopolitinių ir ekonominių rizikų, nes energetikos saugumas tampa priklausomas ne tik nuo energijos šaltinių, bet ir nuo žaliavų kontrolės.
Lietuvai – šansas stiprinti savo vaidmenį po SGD proveržio
Energetikos transformacija, pasak A. Gedvilo, vis labiau persipina su technologijų konkurencija, prekybos politika ir saugumo klausimais.
„Tai reiškia, kad energetikos transformacija apima ne tik klimatą ar technologijas. Tai – apie globalią konkurenciją, pramonės ateitį ir saugumą.“ – pridūrė politikas.
Kalbėdamas apie Lietuvą, politikas pabrėžia, kad nors šalis nėra kritinių mineralų gavybos valstybė, ji yra Europos pramonės ir technologijų grandinių dalis. Todėl tiekimo saugumas tiesiogiai paveiks Lietuvos energetikos ir pramonės konkurencingumą, investicijų pritraukimą bei technologijų plėtrą. Europos Sąjunga siekia diversifikuoti tiekimą, stiprinti perdirbimo pajėgumus ir kurti strategines atsargas, o Lietuva galėtų įsitraukti į šią ekosistemą per logistiką, prekybą, inovacijas ar aukštos pridėtinės vertės technologijų kūrimą.
Parlamentaras taip pat pasidalino nuotraukomis, kuriose įsiamžino su Charif Souki – investicijų bendrovės Ajax Holdings pirmininku, buvusiu Cheniere Energy įkūrėju ir generaliniu direktoriumi (CEO).
„Charifas Souki suvaidino svarbų vaidmenį Lietuvos gamtinių dujų rinkos diversifikavimo procese. 2011 m. jo vadovaujama bendrovė „Cheniere Energy“ pasirašė preliminarų bendradarbiavimo susitarimą su „Klaipėdos nafta“, kuris tapo vienu pirmųjų praktinių žingsnių siekiant pritraukti JAV SGD eksportą į Baltijos regioną.
Šis bendradarbiavimas padėjo pamatus transatlantinei tiekimo grandinei dar prieš pradedant eksploatuoti Klaipėdos SGD terminalą. Jo ankstyvasis įsitraukimas į Lietuvos rinką prisidėjo prie rusiškų dujų monopolijos mažinimo ir alternatyvių tiekimo šaltinių atsiradimo.“ – nurodė A. Gedvilas.
Nuo sausio – nauji elektros ir dujų tarifai: sąskaitas kilstelėjo ir šalčiai, ir biržos kainos
O štai nuo 2026 metų pradžios daliai gyventojų atnaujinti elektros ir dujų tarifai. Visuomeniniame elektros tiekime už kilovatvalandę taikoma 0,220 euro kaina, o pasirinkus gamtinių dujų planą „Minimalus“ (iki 300 kub. m per metus) nustatytas 1,17 euro mėnesinis mokestis.
Ankstesniais laikotarpiais kainos buvo kitokios – 2025 m. antrąjį pusmetį visuomeninio tiekimo plane elektra kainavo 0,205 euro už kWh, o garantiniame tiekime buvo pakilusi iki 0,255 euro. Dujų tarifai peržiūrimi du kartus per metus, todėl svyravimai iš esmės priklauso nuo situacijos energijos biržose ir regioninėje rinkoje.
Tuo pat metu augo ir bendras energijos vartojimas bei kainos didmeninėje rinkoje. Sausio viduryje per parą Lietuvoje sunaudota daugiau nei 118 GWh dujų, didžioji dalis jų pateko per Klaipėdos SGD terminalą. Šalti orai ir sumažėjusi vėjo elektrinių gamyba padidino poreikį šiluminėms elektrinėms, o tai turėjo įtakos ir kainoms – elektra biržoje pabrango daugiau nei dvigubai, kilo ir dujų bei biokuro kainos.
Tokia situacija rodo, kad žiemos mėnesiais energetikos sistema tampa ypač jautri tiek paklausos šuoliams, tiek tarptautinių rinkų svyravimams.
