Po potvynio Slovakijoje – pavojingų uodų antplūdis
Šiuo metu Slovakija, kaip ir Austrija, Čekija, Lenkija, Rumunija – Centrinės ir Rytų Europos šalys – kovoja su didžiulių liūčių ir su jomis susijusių potvynių padariniais. Vienas jų – pavojingų uodų antplūdis[1].
Pastarosiomis dienomis Slovakiją užpuolė vandens uodai, kurie pradėjo itin sparčiai veistis kai kuriose šalies vietovėse, kurios buvo labiausiai paveiktos anksčiau šį mėnesį kilusio potvynio.
Labiausiai nukentėjo vakarinės Slovakijos sritys, besiribojančios su Čekija, o ten dabar masiškai dauginasi uodai. Dėl šios problemos šalyje net nuspręsta naudoti specialius sraigtasparnius, kuriais galima purkšti uodus insekticidais.
Šie insekticidai, kaip teigia specialistai, yra saugūs žmonėms, naminiams gyvūnams ir naudingiems vabzdžiams, tačiau stabdo šių vandens uodų veisimasi.
Tiesa, purškiamųjų priemonių negalima naudoti virš saugomų teritorijų ir virš rezervuarų, kurie naudojami kaip geriamojo vandens telkiniai.
Slovakijos sostinėje kovai su uodais nenaudojamos cheminės medžiagos, kurios gali kelti pavojų sveikatai.
Vandens uodai daugiau pavojaus kelia gyvūnams
Vandens uodai yra išskirtinė uodų rūšis: jie gali nuskristi dešimtis kilometrų ir taip apimti itin plačias teritorijas.
Ekspertų teigimu, užliejamose teritorijose dabar besiveisiantys uodai gali pernešti įvairius virusus, kurie gali sukelti žmonėms ir gyvūnams tam tikrų sveikatos iššūkių, tačiau nesukelia pavojingų ligų.
Tačiau šie uodai naminiams gyvūnams gali pernešti dirofilarijų genties parazitines kirmėles, dėl kurių gyvūnas gali nugaišti. Pranešiama, kad ypač didelis pavojus kyla šunims.
Liūtys ir potvyniai nusiaubė Rytų ir Centrinę Europą
Rugsėjo viduryje Rytų ir Centrinę Europą nusiaubę potvyniai palietė ir Slovakiją. Skelbiama, kad šią šalį užklupo didžiausias per 30 metų potvynis, dėl kurio dešimtys žmonių buvo priversti palikti savo namus[2].
Likus kelioms dienoms iki šalį užklupusių potvynių, aplinkos ministras Tomas Taraba teigė, kad Dunojaus upė „nebus problema“, tačiau sostinėje Bratislavoje upė pasiekė aukščiausią per 30 metų lygį: 970 cm.
Aplinkos ministras A. Taraba apskaičiavo, kad potvynio padarinių šalinimas šaliai kainuos apie 20 mln. eurų. Tačiau vyriausybė dar turi gauti išsamius visų nukentėjusių miestų ir kaimų merų paskaičiavimus.
Nors Slovakijos vyriausybė didžiuojasi gerai atliktu darbu, ne visi gyventojai teigiamai vertina valstybės vaidmenį sprendžiant šią krizę, pabrėždami, kad jiems patiems teko saugoti savo gyvybes, turtą ir vadovautis iš nepavydėtinos situacijos.
Be to, nuo potvynio nukentėjo ir kai kurie svarbiausi sostinės pastatai, esantys netoli Dunojaus. Kultūros ministrė Martina Simkovičova pranešė, kad buvo užlieta Slovakijos nacionalinė galerija. Taip pat buvo užlietas visas pirmasis pastato, kuriame įsikūrusi Sporto ministerija, aukštas.
Kitose Centrinės ir Rytų Europos šalyse situacija ne ką geresnė. Dėl liūčių, stipraus vėjo ir kilusių potvynių nepavyko išvengti ir žmonių mirčių. Bendrai per potvynius žuvo 24 žmonės, buvo apgadinti tiltai, apsemti automobiliai, miestai liko be elektros energijos ir jiems reikia atlikti didelius infrastruktūros remonto darbus[3].
Su gamtos stichija susidūrė ir mūsų kaimynai lenkai, ir Vengrija. Ten patvinusiam Dunojaus vandeniui pasislinkus į pietus, Vengrijos tarnybų darbuotojai turėjo dėti pastangas, kad apsaugotų net sostinę Budapeštą, kur upė užtvindė krantinę iki pat žymiojo šalies parlamento laiptų. Skelbta, kad vanduo priartėjo prie rekordinio, 2013 metų lygio.
Atsižvelgiant į šiuos įvykius, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen skelbė apie 10 mlrd. eurų pagalbą Europos Sąjungos (ES) narėms, nukentėjusioms nuo stichijos.
Ekspertai skelbė, kad smarkias liūtis Europoje sukėlė vadinamoji Vb depresija, kuri susidaro, kai šaltas poliarinis oras plūsta iš šiaurės virš Alpių ir susiduria su šiltu oru iš Pietų Europos.
