Kaunas: Rusija kuria melagingą karo naratyvą
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sureagavo į prezidento Gitano Nausėdos pareiškimą dėl Lietuvos teritorijos naudojimo karinėms operacijoms ir pareiškė, kad Lietuva nėra bei niekada nebuvo įsitraukusi į karinius veiksmus prieš Rusiją.
Pasak ministro, šalies vadovo komentaras buvo atsakas į pastaruoju metu skleidžiamus kaltinimus Baltijos valstybėms, esą jos neva prisideda prie Ukrainos operacijų prieš Rusiją. R. Kauno teigimu, tokia retorika yra bandymas dirbtinai kurti įspūdį, kad regiono šalys tampa tiesioginėmis karo dalyvėmis[1].
„Lietuva remia Ukrainą tiek finansine prasme, tiek technologine, bet niekada nekariavo ir nekariauja su Rusija. Todėl bandymas tai pavaizduoti kitaip yra dezinformacija ir melagiena“, – LRT radijui ketvirtadienį tvirtino R. Kaunas.
Ministras taip pat kalbėjo apie nuolat regione vykstančias provokacijas ir hibridinius veiksmus. Pasak jo, NATO oro policijai reguliariai tenka reaguoti į Rusijos naikintuvų aktyvumą bei oro erdvės pažeidimus Baltijos regione.
Nausėda: Lietuva neleis naudoti savo teritorijos atakoms
Trečiadienį Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Lietuvos teritorija ir oro erdvė negali būti naudojama jokioms trečiųjų šalių karinėms operacijoms prieš kaimynines valstybes. Pasak šalies vadovo, bet kokie bandymai pasinaudoti Lietuvos oro erdve tokiems veiksmams būtų laikomi rimtu suvereniteto ir tarptautinės teisės pažeidimu.
Prezidentūra nurodė, kad apie tokią Lietuvos poziciją informuoti NATO partneriai bei kitų regione veikiančių valstybių atstovai. Šie komentarai pasirodė regione daugėjant diskusijų dėl dronų incidentų ir Rusijos viešai reiškiamų kaltinimų Baltijos šalims.
Pastaraisiais mėnesiais bepiločių orlaivių incidentų fiksuota tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje. Latvijoje dronai apgadino naftos produktų saugyklą Rėzeknėje, o tyrimą perėmė šalies saugumo tarnybos. Tuo metu Lietuvoje kovo pabaigoje Varėnos rajone nukrito iš kurso nuklydęs su Ukrainos karine operacija siejamas dronas.
Pernai vasarą šalies oro erdvę taip pat buvo pažeidęs iš Baltarusijos įskridęs Rusijos naudojamas bepilotis „Gerbera“. Po šių incidentų regione sustiprintas oro erdvės stebėjimas, o institucijos gyventojus ragina atsakingai elgtis ir informaciją perduoti pareigūnams.
Lietuva stiprina oro gynybą
Po pastarųjų dronų incidentų Baltijos regione Lietuva ketina stiprinti priešdroninę gynybą pasitelkdama Ukrainos specialistus. Savo ruožtu ministras R. Kaunas pranešė, kad artimiausiu metu į šalį turėtų atvykti ekspertai iš Ukrainos, kurie konsultuos Lietuvos kariuomenę dėl efektyviausių sprendimų kovojant su į šalies teritoriją įskrendančiais bepiločiais orlaiviais[2].
Pasak krašto apsaugos ministerijos vadovo, šiuo metu derinamos konkrečios datos ir poreikiai, o pagrindinis dėmesys bus skiriamas oro gynybos stiprinimui bei praktinei Ukrainos patirčiai, sukauptai karo metu.
Pirmadienį R. Kaunas taip pat susitiko su Ukrainos prezidento administracijos vadovu Kyrylu Budanovu. Ministras teigė, kad Ukraina apgailestauja dėl incidentų, kai Rusijos elektroninės kovos priemonių paveikti dronai pažeidžia Baltijos šalių oro erdvę.
