Olandų archeologai prie Luksoro aptiko iki šiol nežinotą Naujosios karalystės kapą
Olandų archeologų komanda Egipto Tėbų nekropolyje aptiko maždaug 3 000 metų senumo kapą, kurio sienose išliko spalvingų religinių scenų ir užrašų. Radinys buvo atkastas Žemutinio Šeicho Abd el Kurnos vietovėje, vakariniame Nilo krante netoli Luksoro – vienoje svarbiausių senovės Egipto didikų, pareigūnų ir šventikų laidojimo teritorijų.
Kasinėjimus vykdė Leideno universiteto archeologinė misija, vadovaujama egiptologės Carinos van den Hoven. Komanda bendradarbiavo su Egipto turizmo ir senienų ministerija bei Aukščiausiąja senienų taryba. Archeologai šiame nekropolio rajone dirba nuo 2018 metų, o platesnį Žemutinio Šeicho Abd el Kurnos kompleksą pradėjo sistemingai tyrinėti 2025 metais.
Kapas rastas į rytus nuo Tėbų kapo Nr. 45, kuris jau anksčiau tapo pagrindiniu Leideno universiteto tyrimų objektu. Projekto tikslas apima ne vien naujų radinių paiešką – mokslininkai dokumentuoja kapus, tiria jų tarpusavio ryšius, vertina konstrukcijų būklę ir rengia teritorijos apsaugos nuo potvynių bei kitų aplinkos pavojų priemones.
Ant sienų išlikęs Pasero vardas kol kas yra pagrindinė užuomina apie kapo savininką
Išlikusiuose užrašuose minimas vyras vardu Paseras, todėl archeologai mano, kad kapas buvo įrengtas jam arba jo šeimai. Tačiau P. van den Hoven vadovaujama komanda kol kas nenustatė, kokias pareigas šis žmogus ėjo, kokiam visuomenės sluoksniui priklausė ir ar jo palaikai tebėra požeminėse kapo patalpose.
Pasero vardas senovės Egipte nebuvo unikalus, todėl jo negalima automatiškai tapatinti su kituose šaltiniuose minimais to paties vardo pareigūnais. Tyrėjams reikės išanalizuoti titulų fragmentus, užrašų formuluotes, kapo architektūrą ir laidojimo medžiagą, kad būtų galima patikimiau atkurti jo biografiją. Kol kas paskelbta tik tiek, kad sienų scenose Paseras vaizduojamas kartu su žmona ir priešais dievybes.
Kapo dekoravimo stilius leidžia radinį priskirti Ramzidų laikotarpiui, trukusiam maždaug nuo 1292 iki 1069 metų prieš mūsų erą. Šiuo Naujosios karalystės tarpsniu Egiptą valdė kelios Ramzių vardą turėjusių faraonų kartos, tarp jų Ramzis II, tačiau tikslus Pasero kapo įrengimo dešimtmetis dar nenustatytas.
Spalvingos scenos turėjo užtikrinti mirusiajam maistą, apsaugą ir vietą pomirtiniame pasaulyje
Kapo sienose išliko scenų, kuriose Paseras garbina šventyklose pavaizduotas Egipto dievybes. Kitame piešinyje jis su žmona sėdi priešais aukų stalą, nukrautą maistu ir gėrimais. Tokie atvaizdai nebuvo paprasta kasdienybės puošmena – jie buvo kapo ritualinės sistemos dalis ir turėjo užtikrinti, kad mirusysis pomirtiniame pasaulyje nepritrūktų aukų.
Senovės egiptiečiai tikėjo, kad atvaizdas ir jį lydintis užrašas gali rituališkai išsaugoti vaizduojamą veiksmą. Todėl kapuose buvo tapomos aukojimo, dievų garbinimo ir mirusiojo priėmimo į pomirtinį pasaulį scenos. Kapą lankę artimieji ar šventikai galėjo palikti tikras aukas, tačiau sienų dekoras turėjo užtikrinti jų tęstinumą net tada, kai gyvųjų apsilankymai nutrūks.
Dalis tapybos tebėra padengta plonu dulkių ir nešvarumų sluoksniu. Restauratoriams jį pašalinus gali išryškėti daugiau figūrų, hieroglifų, titulų ir religinių epizodų, kurie padėtų nustatyti Pasero padėtį visuomenėje. C. van den Hoven nurodė, kad artimiausiais sezonais numatoma stabilizuoti kapo konstrukciją, konservuoti tapybą ir tęsti išsamų jos dokumentavimą.
Kapas išsaugojo klasikinę Tėbų didikų laidojimo architektūrą
Naujai aptiktas kapas prasideda atviru kiemu, iš kurio patenkama į uoloje iškaltą koplyčią. Jos planas primena apverstą T raidę – toks išdėstymas buvo būdingas daugeliui Naujosios karalystės privačių kapų Tėbų nekropolyje. Po ritualinėmis patalpomis įrengtos požeminės laidojimo kameros.
Kieme archeologai rado gerai išlikusių architektūrinių elementų, įskaitant iš nedegtų plytų sumūrytą pakylą su įduba laidojimo stelai. Įėjimo link leidžiasi laiptai, iš abiejų pusių juosiami nuožulnių rampų. Tokie elementai padeda atkurti, kaip kapas buvo naudojamas per laidotuves ir vėlesnes mirusiojo pagerbimo apeigas.
Požeminių kamerų tyrimas dar nebaigtas, todėl nėra aišku, kiek žmonių čia buvo palaidota ir ar kapas vėlesniais laikotarpiais buvo naudojamas pakartotinai. Kapų perėmimas bei pritaikymas naujiems savininkams Tėbų nekropolyje buvo paplitęs reiškinys, o pati C. van den Hoven specializuojasi būtent kapų pakartotinio naudojimo ir senesnių dekoracijų pertvarkymo tyrimuose.
Atradimas gali atskleisti mažai ištirtą Šeicho Abd el Kurnos nekropolio istoriją
Šeicho Abd el Kurna yra didžiulio Tėbų nekropolio dalis, įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo teritoriją. Šiame kalnų šlaite ir jo papėdėje iškalti šimtai kapų, priklausiusių faraonų administracijos pareigūnams, kariškiams, šventikams ir jų šeimoms. Vis dėlto atskirų nekropolio zonų raida tebėra nepakankamai dokumentuota.
Archeologai siekia nustatyti, kaip skirtingi kapai buvo susiję vieni su kitais, kaip keitėsi jų aplinka ir kodėl konkrečios šeimos rinkosi tam tikras laidojimo vietas. Pasero kapas gali padėti tiksliau atkurti Žemutinio Šeicho Abd el Kurnos raidą Ramzidų laikotarpiu ir parodyti, kaip ši teritorija buvo naudojama kartu su senesniais kaimyniniais kapais.
Tyrimus apsunkina šios vietovės pažeidžiamumas. Kapai yra kalno papėdėje, kur staigūs lietūs gali sukelti purvo ir vandens srautus, ardančius uolieną bei sienų tapybą. Dėl to Leideno universiteto projektas kartu su kasinėjimais rengia drenažo, prevencinės konservacijos ir rizikos valdymo priemones.
Kapą tikimasi atverti lankytojams tik užbaigus tyrimus ir konservavimo darbus
Naujasis radinys dar nėra parengtas turistų lankymui. Pirmiausia archeologai turi ištirti požemines kameras, sutvirtinti pažeidžiamas konstrukcijas ir išvalyti sienų tapybą jos nesugadindami. Taip pat reikės įvertinti, kaip žmonių srautai, drėgmė ir temperatūros pokyčiai galėtų paveikti išlikusius pigmentus.
Leideno universitetas nurodo, kad ilgalaikis projekto tikslas yra padaryti kapą prieinamą visuomenei. Kada tai galėtų įvykti, kol kas neskelbiama, nes darbų trukmė priklausys nuo konstrukcijos būklės, aptiktų laidojimo kamerų skaičiaus ir restauravimo sudėtingumo.
Pasero kapas nėra auksu pripildyta neliečiama laidojimo patalpa, todėl jo reikšmę lemia ne prabangių daiktų kiekis. Vertingiausia informacija slypi išlikusiose sienose, architektūroje ir užrašuose, galinčiuose sugrąžinti į istoriją žmogų, kurio tapatybę daugiau kaip tris tūkstantmečius dengė dulkės.
Šaltiniai
Euronews. (2026). 3,000-year-old Egyptian tomb with vivid afterlife paintings uncovered near Luxor
https://www.euronews.com/culture/2026/07/14/3000-year-old-egyptian-tomb-with-vivid-afterlife-paintings-uncovered-near-luxor
Daily News Egypt. (2026). New Kingdom tomb unearthed by Leiden University mission in Luxor’s West Bank
https://www.dailynewsegypt.com/2026/07/12/new-kingdom-tomb-unearthed-by-leiden-university-mission-in-luxors-west-bank/
Archaeology Magazine. (2026). 3,000-year-old tomb of ancient Egyptian official Paser discovered in Luxor’s Theban Necropolis
https://archaeologymag.com/2026/07/tomb-of-ancient-egyptian-official-paser/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis yra aiškus ir informatyvus, pateikiantis įdomią informaciją apie archeologinį radinį Egipte. Jis yra suprantamas ir vertingas lietuvių skaitytojams, besidomintiems istorija ir archeologija.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie archeologinį radinį, remiasi patikimais šaltiniais ir vengia dezinformacijos. Jame aiškiai nurodomi tyrimų kontekstai ir archeologų darbo detalės.
Straipsnis apie senovės Egipto radinį yra aktualus ir reikšmingas, nes jis suteikia įžvalgų apie istoriją ir kultūrą, kuri visada domina Lietuvos auditoriją, ypač turint omenyje didėjantį susidomėjimą archeologija ir senovės civilizacijomis.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie archeologinį radinį, kuris prisideda prie senovės Egipto istorijos tyrimų. Jis yra informatyvus ir skatina visuomenės susidomėjimą kultūros paveldu.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie archeologinį radinį, nesukeldamas nepagrįsto nerimo ar emocinės manipuliacijos. Jame akcentuojama mokslinė vertė ir kultūrinis kontekstas, kas yra psichologiškai saugu skaitytojams.
