Pensijų fonduose sukaupta suma viršijo 10 mlrd. eurų ir toliau auga
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, antros pakopos pensijų fonduose šiuo metu sukaupta apie 10,2 mlrd. eurų. Tai vienas didžiausių rodiklių per visą sistemos veikimo laikotarpį.
Per pastaruosius metus ši suma augo apie 14,8 proc., arba maždaug 1,3 mlrd. eurų. Trečios pakopos pensijų fondų turtas taip pat didėjo – per metus jis išaugo apie 32 proc. arba 131 mln. eurų.
Nors sistema išlieka stabili, dalis gyventojų pastaruoju metu naudojasi atsiradusiomis galimybėmis atsiimti dalį lėšų arba pasitraukti iš kaupimo, todėl reali situacija vertinama nevienareikšmiškai.
Gyventojai iš investicijų jau uždirbo apie 4 mlrd. eurų, tačiau rezultatai priklauso nuo laikotarpio
Per visą pensijų kaupimo laikotarpį gyventojai iš investicijų yra uždirbę apie 4 mlrd. eurų. Ši suma susidarė dėl fondų investicijų grąžos, kuri ilgalaikėje perspektyvoje išlieka teigiama.
„Pensijų kaupimo sistema yra ilgalaikė, todėl natūralu, kad joje vyksta pokyčiai, žmonės priima skirtingus sprendimus, tačiau pati sistema išlieka stabili ir kurianti vertę būsimiems šalies kaupiantiesiems“, – sakė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Vaidas Rūkas.
Jo teigimu, vidutinė metinė gyvenimo ciklo fondų grąža siekia apie 9 proc., tačiau šis rodiklis apima ilgesnį laikotarpį ir ankstesnių metų augimą. O nuo 2019 metų sukaupta grąža kai kuriais atvejais artėja prie 100 proc. Vis dėlto specialistai atkreipia dėmesį, kad tokie rodikliai daugiausia atspindi ankstesnių metų augimą, o individuali grąža priklauso nuo pasirinkto fondo ir kaupimo laikotarpio.
Naujausi duomenys rodo minusą – 2026 metų pradžioje fondai fiksavo iki 3,2 proc. nuostolius
2026 metų pradžios duomenys rodo kitokią situaciją nei ilgalaikiai vidurkiai. Pirmąjį ketvirtį dalis pensijų fondų fiksavo neigiamą grąžą – kai kuriuose fonduose ji siekė iki –3,2 proc., o bendras III pakopos fondų vidurkis sudarė apie –2,4 proc.
Tai reiškia, kad šiuo metu pateikiami aukšti vidutiniai rodikliai daugiausia susiformavo ankstesniais metais, o dabartinėje rinkos situacijoje fondų rezultatai gali svyruoti ar būti neigiami. Trumpuoju laikotarpiu tokie pokyčiai nėra neįprasti, tačiau jie daro įtaką gyventojų sprendimams.
„Rinkų svyravimai yra neišvengiami, tačiau jie neturėtų tapti pagrindu skubotiems sprendimams. Ilgalaikis nuoseklus kaupimas leidžia išlyginti šiuos pokyčius“, – teigė V. Rūkas.
Dalies gyventojų sprendimai pasitraukti iš kaupimo ar atsiimti dalį lėšų dažniausiai sutampa būtent su tokiais svyravimų laikotarpiais, kai trumpalaikiai rezultatai tampa neigiami, nors ilgalaikė kryptis išlieka auganti.
Parengta remiantis Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA)
