Vaismedžių genėjimas vasaros pabaigoje padeda pagerinti derlių ir išvengti ligų
Vaismedžių priežiūra dažniausiai siejama su pavasariu, tačiau vasaros pabaigoje taip pat reiktų atlikti labai svarbius darbus.
Nuo rugpjūčio pradžios obelys, kriaušės ar slyvos jau būna sustabdžiusios intensyvų ūglių augimą, todėl šiuo laikotarpiu patartina pašalinti per tankias ar ligotas šakas. Tokiu būdu pagerinamas šviesos patekimas į medžio vidų, vaisiai tampa didesni ir saldesni, o žiemą sumažėja šakų lūžių tikimybė nuo sniego ar ledo.
Pavyzdžiui, slyvoms ir vyšnioms genėjimas vasaros pabaigoje yra ypač naudingas, nes šie medžiai jautrūs ligoms, kurios lengviau plinta per pavasarį atskleistas žaizdas. Pasak sodininkystės ekspertų, tai taip pat padeda greičiau užgyti pjūvio vietoms ir apsaugo vaismedžius nuo infekcijų.[1]
Svarbu nepersistengti – genėjimas vasaros pabaigoje turėtų būti švelnus, tik sanitarinis arba lengvai formuojantis, nes stiprus pjovimas gali paskatinti naujų ūglių augimą, kurie iki žiemos nespės sumedėti ir gali nušalti.
Todėl rugpjūtį labiau tinka pašalinti smulkius ūglius, kurie auga į medžio vidų, taip pat ligotas ar džiūstančias šakas.
Rožės, gėlės ir dekoratyviniai krūmai: kaip išlaikyti grožį ir paskatinti žydėjimą
Vasaros pabaigoje gėlynai vis dar gausiai puošia kiemus, tačiau kai kurioms gėlėms ir krūmams reikalinga priežiūra. Rožės yra klasikinis pavyzdys – jei nuolat šalinami nuvytę žiedai, augalas sukaupia energiją naujiems pumpurams, todėl žydėjimas gali tęstis iki pat rudens.
Specialistai pataria vengti radikalių pjūvių, nes tai susilpnina rožę, tačiau pašalinti nužydėjusius žiedynus yra paprasta ir tai leis grožėtis jomis ilgėliau.[2]
Dekoratyviniams krūmams taip pat praverčia vasaros genėjimas. Hortenzijos, jazminai ar rododendrai po žydėjimo gali būti šiek tiek patrumpinti, kad formuotų tvarkingą krūmą ir sukrautų stipresnius žiedynus kitiems metams.
Ypač naudinga pašalinti per tankias ar kryžmai augančias šakas, nes tai pagerina oro cirkuliaciją ir sumažina grybelinių ligų riziką. Gyvatvorės, pavyzdžiui, tujos ar ligustrai, rugpjūčio mėnesį taip pat dar kartą formuojamos – taip jos išlieka tankios, tvarkingos ir atsparesnės sniego slėgiui.
Kokius augalus verčiau palikti ramybėje iki pavasario
Nors vasaros pabaiga tinka daugeliui genėjimo darbų, kai kurių augalų geriau neliesti. Pavyzdžiui, daugiamečiai augalai, tokie kaip bijūnai, irisai ar kai kurios hortenzijų rūšys, vasarą formuoja žiedpumpurius kitiems metams.
Jei juos nukirpsite rugpjūtį, kitą pavasarį žiedų galite visai nesulaukti. Todėl tokius augalus reikia palikti ramybėje ir genėti tik po žiemos. Apie tai įspėja ir sodininkystės ekspertai, nurodydami, kad rugpjūtį atliktas netinkamas genėjimas gali stipriai pakenkti kitų metų žydėjimui.[3]
Dar viena grupė, kurią reikia saugoti, yra jauni vaismedžiai ir spygliuočiai. Rugpjūtį jie dar aktyviai auga, todėl genėjimas paskatintų naujų ūglių augimą, kurie per trumpą laiką nespėtų sustiprėti. Šie gležni ūgliai žiemą greitai nušąla, o tai silpnina visą augalą. Todėl sodininkai pataria palaukti pavasario ir tik tada pradėti formuoti jaunus augalus.
