<h2>Didesniais mokesčiais siekiama surinkti papildomų pajamų į biudžetą</h2>
<p>Šiais metais pabrango automobilių statymas pajūryje. Pavyzdžiui, Palangoje didesni tarifai įsigaliojo nuo šių metų gegužės 15 dienos. Šis mokestis nebuvo liečiamas beveik dešimtmetį – paskutinį kartą Palangos politikai rinkliavos mokestį buvo nustatę dar 2012 metais.</p>
<p>Už automobilių statymą Palangoje rinkliava bus mokama visą šiltąjį sezoną – nuo gegužės 15 dienos iki rugsėjo 15 dienos. Mokėti teks visiems, kurie nuspręs automobilį statyti mokamose stovėjimo aikštelėse ar Palangos kelkraščiuose. Tiesa, mokestis priklauso nuo to, kokioje vietoje bus pastatyta transporto priemonė: geltonojoje zonoje vairuotojai mokės 0,6 Eur už valandą, raudonojoje zonoje reikės susimokėti 1,2 Eur už valandą, o žaliojoje zonoje teks atseikėti 2 Eur už vieną valandą.[1]</p>
<p>Tiesa, Palangos politikai ne tik nusprendė pabranginti rinkliavos dydį, bet ir pakoreguoti mokamas zonas. Taip buvo rasta naujų vietų, kuriose galima surinkti papildomų pinigų į Palangos biudžetą. Kai kurie politikai siekė dar griežtesnio apmokestinimo – rinkti pinigus už automobilių statymą ne tik šiltuoju metų laiku, bet nuolatos. Visgi, tokiems siekiams nebuvo pritarta.</p>
<p>Praėjusiais metais Palangos biudžetas vien iš automobilių stovėjimo rinkliavos buvo papildytas 661 tūkst. eurų.[2] Padidinus mokesčius tikimasi, kad į biudžetą bus surinkta dar daugiau pinigų. Taip pat spėjama, kad galbūt tai padės mažinti automobilių srautus šiame kurortiniame mieste.</p>
<h2>Brangsta ir kitos kurortinės vietos, o tai kelia nepasitenkinimo bangą</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/cars.jpg" alt="Automobilių stovėjimo mokestis" /></p>
<p>Klaipėdos politikai taip pat nusprendė ne tik padidinti automobilių stovėjimo mokestį, bet ir praplėsti mokamo stovėjimo zonas. Toks sprendimas sukėlė verslininkų pasipiktinimą, kurie liko nepatenkinti net ir po to, kai Klaipėdos savivaldybės tarybos nariai rinkliavą padidino ne taip smarkiai, kaip planavo.[5]</p>
<p>Nors verslininkai vis tiek kritikuoja politikų sprendimą, patys Klaipėdos savivaldybės tarybos nariai tikina, jog projektas buvo suderintas su gyventojais. Jų manymu rinkliavos padidinimas kiek mažesniu tarifu yra pakankamas kompromisas, kuris turėtų tikti visiems.</p>
<p>Kaip ir Palangos atveju, Klaipėdoje automobilių stovėjimo kainą nuspręsta pakelti tik vienoje zonoje – raudonojoje. Jei vasarą visi dar galės džiaugtis 0,9 Eur tarifu už valandą, nuo rugsėjo 16 dienos jau teks susimokėti 1,5 Eur. Be to, vasario mėnesį ši rinkliava dar labiau išaugs – iki 1,8 Eur. Tiesa, svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog pakeitus zonų išdėstymą raudonoji zona išsiplėtė ir ten, kur seniau visi mokėjo mažiau, dabar teks susimokėti daugiau.</p>
<p>Svarbu ir tai, kad Klaipėdoje keičiamas rinkliavos ėmimo laikas. Jei iki šiol už automobilių stovėjimą raudonojoje zonoje vairuotojai mokėjo tik darbo dienomis ir tik 8-18 val., tai nuo gegužės 1 dienos iki rugsėjo 15 dienos dabar teks mokėti visomis savaitės dienomis. Be to, pratęstas ir apmokestintas laikas – vairuotojams reikės mokėti už stovėjimą 8-22 val. Tiesa, šis laikas bus kiek trumpesnis ne sezono metu, t. y. nuo rugsėjo 16 dienos iki balandžio 30 dienos rinkliava bus imama nuo 8 iki 20 val.</p>
<h2>Politikai žada ateityje įvesti naujus mokesčius</h2>
<p><img src="77_CDN_URL/images/anne_nygard_parking.jpg" alt="Nauji mokesčiai" /></p>
<p>Nepaisant to, jog pabrango automobilių stovėjimo rinkliavos mokestis, pajūrio miestų politikai nežada sustoti. Pavyzdžiui, po Naujųjų metų Klaipėdoje bus dar labiau praplėstos mokamos zonos. Didės ir miesto gyventojų bei verslininkų stovėjimo leidimų mokestis. Jei gyventojams teks mokėti po 10 eurų, tai verslininkams leidimų kaina padvigubėjo ir teks pakloti net 72 eurus.</p>
<p>Ateityje netgi gali tekti mokėti ne tik už automobilių stovėjimą, bet ir už įvažiavimą į Palangą ir Šventąją apskritai. Apie tokių planų įgyvendinimą jau kalba Palangos miesto tarybos narys Vaidas Šimaitis, kuris gan paprastai paaiškino, kodėl reikalinga papildoma rinkliava:[4]</p>
<blockquote>
<p>Palangoje ir Šventojoje yra turistai, kurie atvažiuoja ir joje gyvena savaitę ar kelias dienas, todėl jie turi atiduoti duoklę miestui, kad jis išvežtų šiukšles ir viską sutvarkytų.</p>
<p>Turime dalį turistų, kurie yra vienadieniai. Jie atvažiuoja, pabūna pajūryje, pasilinksmina ir išvažiuoja palikdami visas šiukšles vietiniams gyventojams.</p>
</blockquote>
<p>Politikas mano, jog papildomi mokesčiai gali padėti sumažinti problemas, su kuriomis susiduria Palanga ir Šventoji. Neatmetama tikimybė, jog ateityje net ir rinkliava už automobilių stovėjimą bus išplėsta į visas įmanomas gatves, taip tikintis surinkti daugiau lėšų į biudžetą.</p>
<p>Visgi, dalis politikų, verslininkų ir visuomenės kritikuoja tokį mokesčių didinimą ar naują mokamų zonų išdėstymą. Abejojama ne tik dėl rinkliavų dydžio, bet ir dėl paties fakto, jog mokesčiai didinami pandemijos metu, kai ekonominė padėtis yra pakankamai sudėtinga.</p>
<p>Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos valdybos narė Inga Česnakienė sakė:[5]</p>
<blockquote>
<p>Tragiškai vertiname sprendimą. Senamiestyje 90 proc. verslo per pandemiją buvo sustabdyta 100 proc. mums reikia žmonių srauto, tačiau dabar mes jo tikrai nematysime. Nematysime tų žmonių, kurie ateidavo dienos pietų ir jiems kaina yra labai svarbi.</p>
</blockquote>
<p>Daugelis pajūrio verslininkų mano, kad mokesčiai neturėtų būti didinami bent jau pusantrų metų ar dar ilgiau, kol verslai nebekentės nuo pandemijos ir bus pakankamai atsigavę, kad didesnė piniginė našta nebūtų tokia skaudi. Tačiau politikai į tokius prašymus visgi neatsižvelgė ir suskubo pakelti mokesčius bei išplėsti mokamas zonas. Mokesčiai šiais metais didėjo bene visame pajūryje – ne tik Palangoje ar Klaipėdoje, bet ir Melnragėje, o Kuršių nerijoje kilo ekologinis mokestis.</p>
<p>Tiesa, nors rinkliavos auga, panašu, kad tai nesulaiko poilsiautojų nuo keliavimo į pajūrį nuosavais automobiliais. Jau pirmosiomis šiltesnėmis šių metų dienomis aplink pajūrio kelius prasidėjo dideli kamščiai. Kai kurie žmonės skundžiasi, jog tiesiog negali keliauti atostogauti be savo automobilio: pernelyg sudėtinga, turint vaikų, per ilga kelionė ir panašiai. Kiti tiesiog vietoj viešojo transporto renkasi didesnį patogumą, nors už jį ilgesnės viešnagės atveju teks papildomai pakloti ne vieną dešimtį eurų.</p>
<p>Dėl pandemijos pasunkėjus keliavimui į kitas šalis ir dėl vis dar tvyrančios baimės bei nežinomybės, daug lietuvių planuoja atostogas Lietuvoje. Jau dabar išgraibstyti geriausi vasaros pasiūlymai viešbučiuose, svečių namuose, privačiuose būstuose ir kitur. Prognozuojama, kad šie metai bus rekordiškai geri poilsiautojų srauto kiekiu, todėl tikėtina, kad kurortinės savivaldybės surinks daug mokesčių iš automobilių stovėjimo rinkliavų.</p>
