Nuo branduolinio šantažo iki hibridinių atakų: Briuselyje išryškėjo penki svarbiausi Europos gynybos klausimai

Pirmajame „Euronews Defence and Space Summit“ pagrindinis klausimas: ar Europa šiandien iš tikrųjų pasirengusi pati save apginti

Rugsėjo 30 d. Briuselyje surengtas pirmasis „Euronews Defence and Space Summit“ vienoje vietoje subūrė NATO vadovybę, Europos ministrus, Europos Komisijos narius, JAV diplomatinius atstovus, kariškius ir gynybos pramonės vadovus. Diskusijas jungė vienas klausimas: ar po daugiau kaip ketverių metų Rusijos karo Ukrainoje Europa jau turi pakankamai karinės galios, pramonės pajėgumų ir politinio ryžto ilgalaikiam atgrasymui.

Susitikimas vyko ypač įtemptame fone. Tą pačią dieną „Reuters“ paskelbė gavusi Rusijos NATO perduotą diplomatinį dokumentą, kuriame Maskva perspėjo esanti pasirengusi naudoti visą turimą arsenalą, įskaitant branduolinius ginklus, jeigu Aljansas mėgintų izoliuoti Kaliningrado sritį.

Tuo pačiu metu Europos valstybės susiduria su augančiu sabotažo, kibernetinių operacijų, bepiločių orlaivių incidentų ir kitų hibridinių veiksmų skaičiumi. Dėl to Briuselio susitikime beveik nebeliko tradicinės ribos tarp diskusijų apie karą Ukrainoje, NATO teritorijos apsaugą ir Europos vidaus saugumą.

Bulgarijos ministras pirmininkas Rumenas Radevas perspėjo apie branduolinio konflikto riziką

Vieną labiausiai išsiskyrusių pozicijų išsakė Bulgarijos ministras pirmininkas Rumenas Radevas. Jis kritikavo dabartinę Europos strategiją Ukrainos atžvilgiu ir argumentavo, kad ilgalaikis bandymas pasiekti taiką karine jėga neatvedė prie norimo rezultato.

R. Radevas pabrėžė, kad, priimant strateginius sprendimus, negalima ignoruoti Rusijos branduolinio arsenalo. Jo teigimu, Europa turi vertinti ir blogiausią įmanomą scenarijų - tiesioginę eskalaciją, kurioje galėtų būti panaudotas branduolinis ginklas.

Bulgarijos premjeras todėl ragino stiprinti diplomatinį dialogą su Maskva. Tai aiškiai išsiskyrė iš daugelio kitų susitikimo dalyvių pozicijų, pagal kurias šiuo metu pirmiausia būtina išlaikyti karinį spaudimą Rusijai ir užtikrinti Ukrainos gebėjimą gintis.

Jo pasisakymas tapo viena ryškiausių diskusijos takoskyrų: viena pusė akcentavo eskalacijos valdymą ir diplomatinį kanalą, kita argumentavo, kad derybos negali būti veiksmingos, kol Maskva mano galinti pasiekti savo tikslus karinėmis priemonėmis.

Markas Rutte atmetė Rusijos branduolinius grasinimus ir pareiškė, kad tiesioginės grėsmės NATO teritorijai šiuo metu nėra

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte į R. Radevo perspėjimus ir Rusijos pareiškimus atsakė gerokai griežčiau. Jis paragino Maskvą nutraukti branduolinius grasinimus ir pabrėžė, kad NATO išlieka gynybinis aljansas.

M. Rutte teigė šiuo metu nematantis neišvengiamos tiesioginės Rusijos atakos prieš NATO teritoriją. Pasak jo, bet kokiam didesniam kariniam veiksmui prieš Suomiją, Baltijos valstybes, Lenkiją ar kitą NATO narę reikėtų reikšmingo Rusijos pajėgų telkimo, kurį Aljansas galėtų stebėti.

Kartu NATO vadovas pabrėžė, kad tai nėra kvietimas atsipalaiduoti. Aljansas rengiasi galimiems scenarijams, stiprina gynybą ir toliau laiko Rusiją ilgalaike grėsme Europos saugumui.

M. Rutte taip pat išskyrė Ukrainos oro gynybą kaip vieną kritiškiausių sričių. Rusijai tęsiant didelio masto raketų ir dronų smūgius, Ukrainai ypač reikia papildomų „Patriot“ sistemos raketų ir kitų oro gynybos priemonių.

Andrius Kubilius atmetė raginimus dabar derėtis su Maskva

Už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius Briuselyje pateikė argumentą, priešingą R. Radevo argumentui. Jo vertinimu, ankstesni bandymai dialogu pakeisti Kremliaus politiką nedavė pakankamų rezultatų.

A. Kubilius teigė, kad Rusijos derybinė pozicija išlieka orientuota į Ukrainai nepriimtinas sąlygas. Todėl, jo manymu, realioms deryboms būtina pirmiausia pakeisti patį Maskvos strateginį skaičiavimą ir parodyti, kad karas neleidžia pasiekti užsibrėžtų tikslų.

Jis taip pat pakartojo anksčiau išsakytą poziciją dėl hibridinių atakų: jeigu Europos valstybės patiria Rusijai priskiriamą sabotažą, kibernetines operacijas ar kitokį hibridinį spaudimą, atsakas turėtų sukurti Maskvai panašaus masto politinę ar ekonominę kainą.

Kokiomis konkrečiai priemonėmis toks atsakas turėtų būti įgyvendintas, A. Kubilius nedetalizavo. Diskusija ES šiuo metu apima sankcijas, finansinius ribojimus, diplomatinį spaudimą, kibernetines priemones ir spartesnį atsakomybės už hibridines operacijas nustatymą.

Belgijos gynybos ministras Theo Franckenas perspėjo apie „tamsią žiemą“

Belgijos gynybos ministras Theo Franckenas išskyrė kitą problemą - Europos oro gynybos trūkumą. Jo teigimu, Rusijos raketos, dronai ir didėjantis hibridinių operacijų skaičius rodo, kad žemynui reikia daug daugiau oro gynybos sistemų ir jų šaudmenų.

T. Franckenas perspėjo apie galimą „tamsią žiemą“, per kurią Europoje gali daugėti sabotažo, dronų incidentų ir kitų bandymų trikdyti infrastruktūrą. Pasak ministro, Rusija hibridinį karą plėtoja dešimtmečius, todėl Europos šalys turi daug greičiau prisitaikyti.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į technologijų kaitos greitį. Didžiulių dronų atsargų sukaupimas pats savaime nebūtinai reiškia didesnį saugumą, nes po kelių mėnesių tam tikros sistemos gali būti technologiškai pasenusios arba pažeidžiamos naujų elektroninės kovos priemonių.

Todėl Belgijos ministras ragino ne tik didinti gamybos mastą, bet ir daugiau mokytis iš Ukrainos. Būtent Ukrainos mūšio laukas šiuo metu yra vieta, kurioje bepiločių sistemų ir jų atsakomųjų technologijų ciklai keičiasi greičiausiai.

Europos gynybos pramonė vis dar negali pagaminti tiek ginklų, kiek reikalauja naujoji saugumo padėtis

Susitikime išryškėjo ir struktūrinė problema: pinigų gynybai Europoje jau skiriama daugiau, tačiau gamybos pajėgumai neauga taip greitai. Estijos europarlamentaras ir buvęs generolas Riho Terrasas pareiškė, kad Europos gynybos pramonė šiuo metu nėra pajėgi pakankamu greičiu aprūpinti nei Ukrainą, nei pačių ES valstybių kariuomenes.

Jo argumentas paprastas: valstybės gali priimti sprendimus didinti gynybos biudžetus, tačiau jeigu raketų, artilerijos sviedinių, radarų ar oro gynybos sistemų gamybos linijos jau užpildytos kelerių metų užsakymais, papildomi pinigai savaime nesukuria papildomos karinės galios.

Panašią poziciją išsakė ir M. Rutte. NATO vadovo vertinimu, ginčas dėl to, ar ginklus pirkti Europoje, ar Jungtinėse Valstijose, tampa antraeilis, kai nei Europos, nei JAV pramonė negali pakankamai greitai patenkinti išaugusios paklausos.

Tai reiškia, kad vienas pagrindinių artimiausio dešimtmečio Europos gynybos uždavinių bus ne tik skirti daugiau lėšų, bet ir pastatyti naujas gamyklas, išplėsti tiekimo grandines ir užsitikrinti ilgalaikius užsakymus, kurie pramonei leistų investuoti į papildomus pajėgumus.

JAV ambasadorius Andrew Puzderis sukritikavo „Made in Europe“ politiką

Europos pastangos daugiau ginklų gaminti pačiame žemyne sukėlė aiškų JAV nepasitenkinimą. JAV ambasadorius Europos Sąjungoje Andrew Puzderis perspėjo, kad per griežta europietiškos kilmės pirmenybė gali suskaldyti transatlantinę gynybos pramonę.

ES šiuo metu diskutuoja, kokią dalį didėjančių gynybos užsakymų rezervuoti Europos gamintojams. Prancūzija remia griežtesnę europinę pirmenybę, o dalis kitų valstybių siekia išlaikyti daugiau galimybių pirkti amerikietiškas, britiškas ar kitose NATO šalyse pagamintas sistemas.

A. Puzderio teigimu, karo atveju svarbiausias kriterijus turi būti sistemos pajėgumas ir prieinamumas. Vietoje „Made in Europe“ principo jis siūlo platesnę „Made in NATO“ koncepciją, kuri JAV įmonėms leistų išlaikyti didesnę prieigą prie Europos viešųjų gynybos pirkimų.

NATO ambasadorius Matthew Whitakeris tame pačiame susitikime pabrėžė, kad JAV nesitraukia iš Europos, tačiau tikisi didesnio pačių europiečių indėlio. Tai atspindi dabartinę Vašingtono liniją - išlaikyti transatlantinį ryšį, bet kartu reikalauti, kad Europos valstybės prisiimtų didesnę savo gynybos finansavimo ir pajėgumų dalį.

Ukraina siūlo partneriams naujas technologijas prieš reaktyvinius dronus

Briuselio susitikimo metu svarbi diskusijos dalis buvo skirta ne tik būsimiems ginklams, bet ir technologijoms, kurios jau šiandien kuriamos Ukrainoje. Ukrainos prezidento biuro vadovas Kyrylo Budanovas „Euronews“ sakė, kad šalys, jau turinčios bendradarbiavimo dronų srityje susitarimus su Kyjivu, galėtų derėtis dėl prieigos prie naujos kartos perėmimo technologijų.

Problema atsirado Rusijai pradėjus plačiau naudoti reaktyviniais varikliais varomus smogiamuosius dronus. Jų greitis gali siekti apie 500 km/val., kai ankstesnės kartos ukrainietiški perėmėjai pasiekdavo maždaug 300 km/val.

Ukraina jau kuria greitesnius perėmimo dronus, tačiau pagrindinis iššūkis dabar yra jų masinė gamyba. K. Budanovo teigimu, technologinis sprendimas jau naudojamas kovinėmis sąlygomis, tačiau reikia pasiekti tokį gamybos mastą, kuris leistų atlaikyti didelius Rusijos oro atakų srautus.

Tai ypač aktualu ir Lietuvai, Latvijai, Estijai, Nyderlandams bei Danijai, kurios jau yra sudariusios įvairaus pobūdžio bendradarbiavimo dronų srityje susitarimus su Ukraina. Tokiu būdu Ukrainos karo metu sukurtos technologijos gali palaipsniui tapti platesnės Europos gynybos sistemos dalimi.

Briuselio susitikimas parodė, kad Europos saugumo diskusija jau nebėra vien apie Rusijos tankus

Pirmojo „Euronews Defence and Space Summit“ diskusijos parodė, kaip stipriai pasikeitė Europos saugumo darbotvarkė. Dar prieš kelerius metus daugiausia buvo kalbama apie tradicines NATO brigadas, tankus ir artileriją. Dabar prie jų vienu metu prisidėjo branduolinis atgrasymas, oro gynyba, bepiločių sistemų revoliucija, infrastruktūros sabotažas, kibernetinės operacijos ir gynybos pramonės gamybos pajėgumai.

Dalyviai nesutarė dėl santykių su Maskva. R. Radevas ragino ieškoti diplomatinio kelio ir nepamiršti branduolinės eskalacijos rizikos, o A. Kubilius argumentavo, kad dabartinėmis sąlygomis Maskvai pirmiausia reikia parodyti karo nesėkmę. M. Rutte savo ruožtu mėgino išlaikyti vidurinę poziciją - nepanikuoti dėl Rusijos grasinimų, tačiau stiprinti atgrasymą ir paramą Ukrainai.

Kur kas daugiau sutarimo buvo dėl materialios problemos: Europa vis dar neturi pakankamai oro gynybos sistemų, amunicijos, modernių dronų ir gamybos pajėgumų. Net sparčiai augant gynybos biudžetams, fizinės karinės galios sukūrimas užtrunka metus.

Būtent todėl pagrindinė Briuselio susitikimo žinia buvo ne vien apie didesnes išlaidas. Europos gynybos problema vis labiau tampa laiko problema: ar žemynas sugebės pakankamai greitai pastatyti, pagaminti ir integruoti tai, ko gali prireikti dar prieš kitą didelę saugumo krizę.