JAV vadovaujama koalicija baigė 12 metų misiją Irake – paskutiniai amerikiečių kariai išvyko iš Erbilio

Rugsėjo 30 dieną JAV pajėgos paliko Erbilio oro bazę ir oficialiai užbaigė operacijos „Inherent Resolve“ karinę misiją Irake

Jungtinių Valstijų vadovaujama tarptautinė koalicija oficialiai baigė karinę misiją prieš „Islamo valstybę“ Irake. Rugsėjo 30 d. paskutinės JAV pajėgos ir jų karinė technika išvyko iš Erbilio oro bazės Irako Kurdistane – paskutinio pagrindinio amerikiečių karinio atramos punkto šalyje.

JAV centrinė vadavietė (CENTCOM) paskelbė, kad pasitraukimas užbaigia operacijos „Inherent Resolve“ misiją Irako teritorijoje. Ši operacija buvo pradėta 2014 m., kai „Islamo valstybė“ užėmė dideles Irako ir Sirijos teritorijas, o Bagdado valdžia paprašė tarptautinės karinės pagalbos.

Pentagonas pabrėžia, kad pasitraukimas buvo suplanuotas ir koordinuotas su Irako valdžia. Tai nėra skubus kariuomenės evakavimas dėl karinės nesėkmės – procesas vyko pagal prieš dvejus metus Vašingtono ir Bagdado suderintą etapų planą.

Kartu baigiasi viena ilgiausių JAV karinių misijų Irake, nors Amerikos ir Irako saugumo bendradarbiavimas visiškai nenutraukiamas.

2024 metais Joe Bideno administracija ir Bagdadas susitarė misiją užbaigti dviem etapais, o galutine riba tapo 2026 metų rugsėjis

Dabartinis pasitraukimas nėra netikėtas Donaldo Trumpo administracijos sprendimas. Jo pagrindas buvo padėtas dar 2024 m. rugsėjo 27 d., kai Joe Bideno administracija ir tuometė Irako valdžia paskelbė bendrą dviejų etapų planą.

Pirmajame etape buvo numatyta užbaigti tarptautinės koalicijos karinę misiją federalinėje Irako dalyje. Didžioji dalis koalicijos pajėgų palaipsniui paliko bazes Bagdade, Anbaro provincijoje ir kitose šalies teritorijose.

Antrasis etapas buvo susijęs su operacijomis prieš ISIS Sirijoje. Erbilyje ir kitoje Irako Kurdistano teritorijoje likusios pajėgos turėjo iki 2026 m. rugsėjo remti kovą su „Islamo valstybės“ struktūromis už Irako sienų.

Būtent rugsėjo 30-oji tapo galutiniu antrojo etapo terminu. Išvykus paskutinėms JAV pajėgoms iš Erbilio, pirminis Vašingtono ir Bagdado susitarimas buvo įgyvendintas iki galo.

Operacija „Inherent Resolve“ buvo pradėta 2014 metais, kai „Islamo valstybė“ buvo užėmusi Mosulą ir priartėjusi prie Bagdado

Tarptautinės koalicijos atsiradimo priežastis buvo 2014 m. Irake prasidėjusi katastrofa. „Islamo valstybės“ kovotojai per kelis mėnesius užėmė Mosulą, Tikritą, dideles Anbaro provincijos teritorijas ir priartėjo prie Irako sostinės.

Organizacija paskelbė vadinamąjį kalifatą, apėmusį dideles Irako ir Sirijos dalis. Milijonai žmonių pateko į džihadistų kontroliuojamas teritorijas, o Irako kariuomenės daliniai kai kuriose vietose subyrėjo beveik be pasipriešinimo.

JAV vadovaujama koalicija pradėjo oro smūgius, žvalgybos operacijas, Irako karių bei kurdų pešmergų mokymą ir aprūpinimą. Vėliau prie operacijos prisidėjo dešimtys valstybių, nors jų indėlis buvo labai skirtingas – nuo tiesioginių karinių veiksmų iki instruktorių, logistikos ar finansinės paramos.

2017 m. Irakas paskelbė teritorinę pergalę prieš ISIS, o 2019 m. organizacija prarado paskutines didesnes kontroliuotas teritorijas Sirijoje.

„Islamo valstybė“ prarado savo teritorinį „kalifatą“, tačiau organizacijos pogrindinės grupės Irake nėra visiškai išnykusios

JAV ir Irako valdžia misijos pabaigą grindžia tuo, kad dabartinė ISIS grėsmė nepalyginama su 2014–2017 m. situacija. Organizacija nebekontroliuoja didelių miestų, neturi atvirai veikiančios valstybės administracijos ir nebegali dislokuoti tūkstantinių pajėgų frontuose.

Tačiau „Islamo valstybė“ Irake nėra visiškai sunaikinta. Jos likučiai veikia nedidelėmis pogrindinėmis grupėmis, ypač kalnuotose ir retai gyvenamose teritorijose tarp Kirkuko, Dijalos, Salah ad Dino ir Ninevės provincijų.

Tokios grupės rengia pasalas, sprogdinimus ir išpuolius prieš saugumo pajėgas. Jos taip pat mėgina naudotis politiniais konfliktais, silpna valstybės kontrole atokesniuose regionuose ir įtampa tarp skirtingų Irako saugumo struktūrų.

Todėl JAV pasitraukimas nereiškia, kad terorizmo grėsmė paskelbta pasibaigusia. Keičiasi tai, kas už jos kontrolę Irako teritorijoje bus atsakingas pirmiausia – dabar ši atsakomybė visiškai pereina Irako kariuomenei ir kitoms šalies saugumo pajėgoms.

Operacijos „Inherent Resolve“ vadovybė persikelia į Jordaniją, todėl kova su ISIS regione nesibaigia

Ypač svarbi detalė – baigiasi operacijos misija Irake, o ne visa tarptautinė kova su „Islamo valstybe“.

CENTCOM paskelbė, kad Jungtinė operacinė grupė (CJTF-OIR) toliau veiks, tačiau jos vadovybė dabar įsikūrusi Jordanijoje. Iš ten bus koordinuojamas tolesnis bendradarbiavimas su regiono partneriais.

Tai leidžia JAV išlaikyti žvalgybos, planavimo ir kovos su terorizmu pajėgumus regione, net ir neturint nuolatinės karinės bazės Irake. Amerikiečiai taip pat planuoja tęsti žvalgybinės informacijos perdavimą ir mokymo programas pagal dvišalius susitarimus.

Taigi rugsėjo 30 d. žymi geografinį ir politinį operacijos persitvarkymą, o ne visišką jos likvidavimą.

Donaldas Trumpas pasitraukimą iš Irako pavadino ilgai laukta brangios JAV karinės kampanijos pabaiga

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasveikino paskutinių karių išvykimą ir pareiškė, kad šalis baigia ilgą bei brangiai kainavusią karinę misiją.

D. Trumpas pasitraukimą pateikia kaip savo platesnės politikos mažinti nuolatinių JAV pajėgų skaičių Artimuosiuose Rytuose dalį. Vis dėlto pats grafikas, pagal kurį koalicija turėjo galutinai pasitraukti iš Irako iki 2026 m. rugsėjo pabaigos, buvo suderintas dar ankstesnės administracijos laikais.

Svarbu ir tai, kad dabartinis įvykis neturėtų būti tiesiogiai tapatinamas su 2003–2011 m. Irako karu. JAV kovinės pajėgos pirmą kartą iš Irako pasitraukė 2011 m., o 2014 m. sugrįžo jau pagal kitą misiją – kovoti su „Islamo valstybe“ Irako valdžios kvietimu.

Todėl Pentagonas dabartinį etapą vadina 12 metų trukusios kovos su ISIS misijos pabaiga, nors platesnė JAV karinio dalyvavimo Irake istorija prasidėjo dar 2003 metais.

Irako valdžia pasitraukimą pristato kaip valstybės suvereniteto atkūrimo etapą ir žada pati užtikrinti šalies saugumą

Irako ministras pirmininkas Ali Falehas al-Zaidi JAV ir koalicijos pajėgų pasitraukimą pristatė kaip naują šalies suvereniteto etapą. Bagdadas pabrėžia, kad Irako kariuomenė, federalinė policija, kovos su terorizmu pajėgos ir Kurdistano pešmergai dabar turi pakankamai patirties, kad kovą su ISIS likučiais vykdytų savarankiškai.

Irako nacionalinio saugumo patarėjas Qasimas al-Araji taip pat akcentavo, kad koalicijos misijos pabaiga nėra tarptautinių santykių nutraukimas. Vietoje daugiašalės karinės misijos Bagdadas siekia pereiti prie atskirų dvišalių saugumo susitarimų su JAV ir kitomis valstybėmis.

Toks modelis Irakui politiškai patogesnis, nes leidžia valdžiai teigti, kad šalyje nebėra nuolatinės užsienio karinės misijos, ir kartu neprarasti prieigos prie amerikietiškų ginklų, mokymo, žvalgybos ir techninės paramos.

Tačiau realus šios sistemos veiksmingumas paaiškės tik tada, jei Irako pajėgoms teks pačioms susidurti su rimtesniu ISIS aktyvumo atsinaujinimu.

Didžiausias neatsakytas klausimas po JAV pasitraukimo yra ne ISIS, o Irano remiamų ginkluotų grupuočių vaidmuo Irake

Dabartinis pasitraukimas vyksta visiškai kitokiame Artimųjų Rytų kontekste nei tas, kuriame buvo sudarytas 2024 m. susitarimas. 2026 m. regione vyksta JAV ir Irano konfliktas, o Irakas atsidūrė tarp dviejų jėgų, turinčių milžinišką įtaką jo politikai ir saugumui.

Irake veikia daugybė šiitų ginkluotų grupuočių, kurių dalis palaiko artimus ryšius su Teheranu. Kai kurios jų yra integruotos į valstybės finansuojamas Liaudies mobilizacijos pajėgas, tačiau politinė bei karinė jų autonomija labai skiriasi.

Bagdadas siekia, kad ginkluotos pajėgos būtų pavaldžios valstybei, tačiau dalis Iranui artimų grupuočių priešinasi visiškam nusiginklavimui. Irako valdžios nustatytas jų ginklų kontrolės terminas jau buvo pratęstas iki 2027 m. birželio.

Todėl JAV pajėgų nebuvimas keičia ne tik kovos su ISIS mechanizmą. Jis taip pat keičia jėgų balansą tarp Irako valdžios, kurdų, įvairių šiitų grupuočių ir Irano.

Kurdistano valdžia JAV pasitraukimą vertina daug atsargiau nei Bagdadas

Didžiausias nerimas girdimas Irako Kurdistane, kur Erbilio oro bazė iki paskutinės dienos išliko pagrindiniu koalicijos atramos tašku.

Kurdistano regiono vadovai baiminasi, kad JAV pajėgų nebuvimas sumažins regiono apsaugą nuo Irano ir su Teheranu siejamų ginkluotų grupių. Kurdų teritorija 2026 m. ne kartą patyrė raketų ir bepiločių orlaivių atakas.

Kurdistano regioninės vyriausybės ministras pirmininkas Masrouras Barzani dar prieš pasitraukimą griežtai kritikavo sprendimą, teigdamas, kad regionas lieka pažeidžiamas, ypač neturėdamas pakankamos oro gynybos.

Bagdado vertinimas kitoks – centrinė valdžia tvirtina, kad Irako teritoriją dabar turi ginti Irako valstybė, o ilgalaikės užsienio karinės bazės tik apsunkina šalies santykius su kaimynais.

JAV pajėgų pasitraukimas vyksta tuo metu, kai Vašingtonas ir Teheranas derasi dėl karo nutraukimo, tačiau regione išlieka didelė įtampa

Paskutinės JAV pajėgos iš Irako išvyko tuo metu, kai Vašingtonas ir Teheranas per tarpininkus mėgina derėtis dėl konflikto deeskalavimo.

Iranas JAV karinio buvimo Irake pabaigą ilgą laiką laikė vienu svarbiausių savo regioninės politikos tikslų. Su Teheranu siejamos Irako grupuotės pasitraukimą viešai sveikino kaip politinę pergalę.

Jungtinėms Valstijoms sprendimas turi kitokią logiką – Vašingtonas teigia, kad Irako kariuomenė jau gali pati kovoti su ISIS, todėl nuolatinė koalicijos struktūra nebėra būtina. Tolesnes priešteroristines operacijas galima vykdyti iš kitų regiono valstybių.

Abi interpretacijos gali egzistuoti vienu metu: Irakas atgauna daugiau tiesioginės savo teritorijos kontrolės, tačiau JAV karinio buvimo sumažėjimas objektyviai keičia ir Irano įtaką ribojusį regioninį balansą.

Po dvylikos metų misijos tikrasis jos rezultatas paaiškės iš to, ar Irakas neleis ISIS atkurti struktūrų ir suvaldys nevalstybines ginkluotas grupes

2014 m. „Islamo valstybė“ kontroliavo milijonus gyventojų ir dideles Irako teritorijas. 2026 m. organizacija nebeturi teritorinio „kalifato“, todėl šiuo požiūriu tarptautinės koalicijos karinė kampanija savo pagrindinį tikslą pasiekė.

Tačiau Irako istorija jau kartą parodė, kad karinių pajėgų pasitraukimas pats savaime neužtikrina ilgalaikio stabilumo. 2011 m. JAV kariuomenei išvykus, politinė krizė, sektantiška įtampa ir karas kaimyninėje Sirijoje sudarė sąlygas ISIS iškilimui vos po kelerių metų.

Dabartinė Irako valstybė yra gerokai stipresnė, o jos saugumo pajėgos turi nepalyginamai daugiau patirties. Vis dėlto šalis tebėra veikiama regioninio konflikto, konkuruojančių ginkluotų grupuočių, politinio susiskaldymo ir Irano bei JAV konkurencijos.

Todėl 2026 m. rugsėjo 30-oji užbaigia vieną aiškiai apibrėžtą karinę misiją, tačiau neatsako į svarbiausią klausimą – ar Irakas šį kartą sugebės išlaikyti saugumą be nuolatinio tarptautinės koalicijos karinio buvimo.