Andrius Kubilius: atsakas į Rusijos hibridines atakas turi būti toks, kad Maskvai „skaudėtų“

Andrius Kubilius ragina Europos Sąjungą pereiti nuo reagavimo į pavienius incidentus prie sistemos, kuri Rusijai sukurtų realią kainą

Už gynybą ir kosmosą atsakingas Europos Komisijos narys Andrius Kubilius ragina Europos Sąjungą griežtinti atsaką į Rusijai priskiriamas hibridines operacijas ir sukurti mechanizmą, dėl kurio tokie veiksmai Maskvai turėtų apčiuopiamų pasekmių. Jo teigimu, Europa turi rasti būdų, kaip priversti Rusiją už provokacijas sumokėti „gana skaudžią kainą“.

Ši pozicija nėra pasiūlymas automatiškai atsakyti karine jėga. Diskutuojama apie veiksmus, kurie patys dažnai lieka žemiau tradicinio ginkluoto užpuolimo slenksčio – sabotažą, kibernetines operacijas, padegimus, bepiločių orlaivių incidentus, infrastruktūros trikdymą, dezinformaciją ir kitus vadinamosios pilkosios zonos veiksmus.

A. Kubiliaus teigimu, problema ta, kad Rusija gali naudoti tokius instrumentus, žinodama, jog kiekvienas atskiras incidentas nebūtinai išprovokuos rimtą kolektyvinį atsaką. Todėl Europos Komisijoje formuojama platesnė kovos su hibridinėmis grėsmėmis sistema, kuri turėtų iš anksto apibrėžti, kaip ES reaguotų į skirtingo pobūdžio incidentus.

Ursula von der Leyen siūlo sukurti ES „skubaus saugumo protokolą“, kurį galėtų aktyvuoti viena valstybė narė

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen rugsėjo 16 d. metiniame pranešime apie Sąjungos padėtį pasiūlė vadinamąjį skubaus saugumo protokolą. Jis būtų skirtas situacijoms, kurios dar neprilygsta ginkluotam užpuolimui, tačiau akivaizdžiai kelia grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui.

Pagal kol kas pristatytą koncepciją viena ES valstybė galėtų inicijuoti protokolą, o kitos narės susirinktų koordinuoti bendro politinio, ekonominio ir saugumo atsako. Tikslas būtų ne tik padėti nukentėjusiai šaliai, bet ir parodyti potencialiam užpuolikui, kad hibridinis veiksmas prieš vieną valstybę sukels visos Sąjungos reakciją.

U. von der Leyen šį mechanizmą palygino su europietišku NATO sutarties 4-ojo straipsnio atitikmeniu. NATO 4-asis straipsnis leidžia sąjungininkei inicijuoti konsultacijas, kai ji mano, kad kyla grėsmė jos teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.

ES gynybos ir užsienio reikalų ministrai jau pradėjo svarstyti, kokios konkrečios priemonės galėtų sudaryti atsaką Maskvai

Rugsėjo 28 d. Briuselyje susitikę ES gynybos ministrai Rusijos hibridinę kampaniją aptarė kaip atskirą saugumo klausimą. Oficialioje ES Tarybos susitikimo santraukoje nurodyta, kad ministrai reiškė vis didesnį susirūpinimą sabotažu, padegimais, oro erdvės pažeidimais ir kitais priešiškais veiksmais.

ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas po susitikimo teigė, kad jau naudojamos sankcijos asmenims ir organizacijoms, įtariamiems dalyvavimu tokiose operacijose, taip pat ribojama Rusijos diplomatinė veikla. Tačiau, jos vertinimu, dabartinių priemonių nepakanka ir reikia svarstyti, „ką dar galime padaryti“.

Tai svarbus pokytis, nes diskusija pamažu pereina nuo klausimo, kaip apsaugoti infrastruktūrą, prie klausimo, kokias pasekmes turi patirti už hibridinę operaciją atsakinga valstybė. Vis dėlto konkretus bendras ES atsakomųjų priemonių sąrašas dar nėra patvirtintas.

„Skaudus atsakas“ kol kas nereiškia karinio smūgio – ES gali naudoti sankcijas, diplomatinį spaudimą, kibernetines ir ekonomines priemones

A. Kubilius viešai nėra paskelbęs detalizuoto sąrašo, kokios priemonės turėtų sudaryti jo minimą „skaudžią kainą“. Todėl šios frazės negalima automatiškai interpretuoti kaip raginimo rengti karines atakas Rusijos teritorijoje.

ES jau turi gerokai platesnį priemonių arsenalą. Jis apima finansines sankcijas, turto įšaldymą, kelionių ribojimus, diplomatų išsiuntimą, prieigos prie Europos rinkų apribojimą, kovą su Rusijos šešėliniu laivynu, kibernetinę gynybą bei paramą valstybėms, kurių kritinė infrastruktūra tampa taikiniu.

Galima ir kita kryptis – greitesnis konkretaus incidento priskyrimas atsakingai valstybei. Hibridinės operacijos veiksmingos būtent todėl, kad užsakovas dažnai stengiasi išlaikyti pakankamą neapibrėžtumą, kad būtų sunku įrodyti tiesioginį valstybės dalyvavimą ir susitarti dėl atsako.

Estija Rusijos specialiąsias tarnybas apkaltino padegimu gynybos bendrovėje „Milrem Robotics“, o Maskva kaltinimus atmetė

Diskusiją dar labiau paaštrino įvykiai Estijoje. Talinas rugsėjį oficialiai apkaltino Rusijos specialiąsias tarnybas užsakius rugpjūtį įvykdytą padegimą su gynybos pramone susijusioje bendrovėje „Milrem Robotics“.

Estijos valdžia šį incidentą įvardijo kaip platesnės Rusijos hibridinės kampanijos dalį, kurios tikslas – įbauginti Europos šalis ir silpninti paramą Ukrainai. NATO ir kelių Europos valstybių vadovai po Estijos pareiškimo viešai išreiškė solidarumą su Talinu.

Rusija kaltinimus kategoriškai atmetė. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Estijos teiginiai yra nepagrįsti ir neatitinka tikrovės, todėl Maskvos atsakomybė šiame konkrečiame epizode yra Estijos institucijų pareikštas kaltinimas, kurį Rusijos pusė neigia.

NATO vyriausiasis pajėgų Europoje vadas ragina valstybes ne tik atremti sabotažą, bet ir viešai įvardyti už jo stovinčius veikėjus

NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas generolas Alexusas Grynkewichius taip pat ragina Vakarų valstybes aktyviau reaguoti į hibridines operacijas. Jo teigimu, vien techninio incidento suvaldymo nepakanka – būtina kuo greičiau nustatyti atsakomybę ir apie ją kalbėti viešai.

A. Grynkewichiaus vertinimu, sabotažo, kibernetinių atakų ar bepiločių orlaivių operacijų tikslas dažnai yra ne vien padaryti fizinės žalos. Jomis taip pat mėginama išbandyti NATO valstybių reakciją, kelti visuomenių nerimą ir didinti politinę paramos Ukrainai kainą.

Todėl atgrasymas priklauso ir nuo to, ar operacijos užsakovas gali tikėtis likti šešėlyje. Kuo patikimiau ir greičiau valstybės gali nustatyti užpuoliką bei koordinuoti politines pasekmes, tuo mažesnė hibridinių veiksmų nauda jų organizatoriams.

Kaja Kallas perspėjo, kad Europos žvalgyba mato pasirengimo naujoms sabotažo operacijoms požymių

K. Kallas rugsėjo 28 d. pareiškė, kad turima žvalgybinė informacija verčia ES ruoštis tolesniems sabotažo veiksmams Europoje. Pasak jos, hibridinės operacijos skirtos veikti ne tik fizinę infrastruktūrą, bet ir demokratines visuomenes – skaldyti jas bei didinti baimę dėl paramos Ukrainai pasekmių.

Dėl šios priežasties kuriamas skubaus saugumo protokolas turėtų būti ne vien reagavimo į jau įvykusią ataką instrumentas. ES siekia sustiprinti apsikeitimą informacija, ankstyvąjį perspėjimą, kibernetinę apsaugą, bepiločių orlaivių aptikimą ir ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą.

Kartu išlieka itin jautrus atsakomybės nustatymo klausimas. Hibridinė ataka nuo konvencinės skiriasi būtent tuo, kad jos organizatorius gali naudoti tarpininkus, kriminalines grupes, civilinius laivus, anoniminius kibernetinius veikėjus ar kitus instrumentus, apsunkinančius tiesioginį įrodymų susiejimą su valstybe.

Naujoji ES sistema turės veikti kartu su NATO, nes 23 iš 27 Sąjungos valstybių priklauso abiem organizacijoms

Viena didžiausių būsimos sistemos problemų – išvengti NATO funkcijų dubliavimo. ES nėra karinis aljansas tokia pačia prasme kaip NATO, o 23 iš 27 ES valstybių kartu yra ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narės.

Todėl rugsėjo 28 d. gynybos ministrai aiškiai pabrėžė, kad ES mechanizmas turi papildyti NATO sistemą, o ne kurti konkurencinę struktūrą. K. Kallas taip pat akcentavo, kad abu mechanizmai turi veikti „ranka rankon“.

NATO savo ruožtu viešai palankiai vertina didesnes Europos pastangas stiprinti saugumą, jeigu jos dera su Aljanso kolektyvinės gynybos funkcija. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pabrėžia, kad Rusijos hibridiniai veiksmai gali turėti pasekmių, tačiau ragina Aljansą išlaikyti ramybę, vienybę ir toliau remti Ukrainą.

Europos Komisija svarsto ir Europos saugumo tarybą, kurioje dalyvautų Jungtinė Karalystė, Ukraina, Kanada bei Norvegija

U. von der Leyen pasiūlytas skubaus saugumo protokolas yra tik viena platesnio pertvarkymo dalis. Komisijos pirmininkė taip pat pasiūlė institucionalizuoti naują Europos saugumo tarybos formatą, skirtą strateginiams žemyno saugumo klausimams.

Idėja išsiskiria tuo, kad formatas nebūtų apribotas vien ES valstybėmis. Tarp galimų dalyvių įvardijamos Jungtinė Karalystė, Ukraina, Norvegija ir Kanada – valstybės, glaudžiai susijusios su Europos saugumu, bet ne visos priklausančios Europos Sąjungai.

A. Kubilius ir už ekonomiką atsakingas Europos Komisijos narys Valdis Dombrovskis šią kryptį remia, tačiau praktinė būsimos tarybos struktūra dar nėra nustatyta. Neaišku, kokius sprendimus ji galėtų priimti, kaip būtų derinamos jos funkcijos su Europos Vadovų Taryba ir NATO bei ar visi partneriai sutiktų dalyvauti tokiame formate.

Andriaus Kubiliaus siūlomos krypties esmė – Rusijai turi tapti neapsimokanti pati hibridinio karo logika

Hibridinės operacijos patrauklios tuo, kad jų kaina užsakovui gali būti nedidelė, o politinis poveikis – neproporcingai didelis. Nedidelė sabotažo grupė, kibernetinė ataka ar keli bepiločiai orlaiviai gali priversti valstybę stabdyti transportą, saugoti infrastruktūrą, kelti kariuomenės parengtį ir mėnesiais tirti incidentą.

A. Kubiliaus siūlomos krypties logika yra pakeisti šį skaičiavimą. Jeigu kiekvienas patikimai nustatytas incidentas automatiškai sukeltų koordinuotą ekonominį, diplomatinį, finansinį ar kitokį atsaką, tokių operacijų kaina jų organizatoriui didėtų.

Kol kas tai tebėra formuojama strategija, o ne priimtas ES atsakomųjų veiksmų kodeksas. Artimiausias politinis klausimas bus ne tai, ar Europos šalys pripažįsta hibridinių grėsmių problemą, bet ar jos sugebės iš anksto susitarti, kokių pasekmių sulauks konkretūs veiksmai ir kada surinktų įrodymų pakaks bendram atsakui.