Labiausiai nerimaujama dėl būtiniausių išlaidų
Netikėtas pajamų praradimas daugeliui Lietuvos gyventojų reikštų ne tik būtinybę keisti įprastą gyvenimo būdą, bet ir rimtus sunkumus padengiant būtiniausias išlaidas. Reprezentatyvi apklausa parodė, kad šeši iš dešimties lietuvių tokioje situacijoje labiausiai baimintųsi dėl galimybės įsigyti maisto ir laiku sumokėti komunalinius mokesčius.
Be to, 41 proc. respondentų nerimauja, kad netekę pajamų nebegalėtų naudotis kokybiškomis sveikatos priežiūros paslaugomis, o tiek pat apklaustųjų pripažino, jog pirmiausia tektų atsisakyti santaupų kaupimo. Finansų ekspertai pabrėžia, kad tokios rizikos rodo, jog finansinis atsparumas tampa vis svarbesne asmeninio saugumo dalimi[1].
Tokie rezultatai leidžia daryti išvadą, kad net ir trumpalaikis pajamų netekimas daugeliui gyventojų sukeltų grandininę finansinių problemų reakciją. Pirmiausia tektų ieškoti būdų, kaip padengti kasdienes išlaidas, o ilgalaikiai tikslai – santaupų kaupimas, investavimas ar didesni pirkiniai – būtų atidedami neribotam laikui.
Apklausos rezultatai rodo, kad būtent tokiose situacijose labiausiai pasimato finansinio rezervo svarba, nes sukauptos lėšos leidžia lengviau įveikti netikėtus gyvenimo pokyčius ir išvengti dar didesnių finansinių sunkumų.
Skirtingoms gyventojų grupėms – nevienodi finansiniai rūpesčiai
Nors pagrindinės baimės netekus pajamų išlieka panašios, apklausa atskleidė, kad skirtingo amžiaus ir gyvenimo etapo žmonės susiduria su nevienodais finansiniais iššūkiais. Vyresni nei 36 metų gyventojai dažniau nei kiti nerimauja dėl galimybių kaupti santaupas ateičiai. Šioje amžiaus grupėje daugiau dėmesio skiriama ilgalaikiam finansiniam saugumui, todėl pajamų netekimas reikštų ne tik sunkumus padengiant kasdienes išlaidas, bet ir grėsmę ateities planams.
Tuo metu moterys bei 46 metų ir vyresni respondentai dažniau išskyrė sveikatos priežiūros išlaidas. Netekus nuolatinių pajamų, galimybė gauti kokybiškas medicinos paslaugas daugeliui tampa vienu svarbiausių rūpesčių, ypač jei tenka rūpintis ne tik savimi, bet ir šeimos nariais.
Jaunesniems, 26–35 metų, gyventojams didžiausią įtampą kelia būsto išlaikymas. Šios amžiaus grupės respondentai dažniau nei kiti nurodė, kad sunkiausia būtų laiku mokėti būsto paskolos ar nuomos įmokas. Tai nėra atsitiktinumas – būtent šiame gyvenimo etape dažniausiai įsigyjamas pirmasis būstas, kuriamos šeimos ir prisiimami didžiausi finansiniai įsipareigojimai. Dėl šios priežasties net ir keli mėnesiai be stabilių pajamų gali turėti reikšmingų pasekmių šeimos finansams.
Finansinis rezervas vis dar nėra pakankamas
Apklausa taip pat parodė, kad nemažos dalies gyventojų sukauptų santaupų pakaktų tik trumpam laikotarpiui. Po 26 proc. respondentų nurodė, jog be papildomų pajamų galėtų pragyventi nuo vieno iki trijų arba nuo trijų iki šešių mėnesių. Tuo metu ilgiau nei metus iš sukauptų lėšų išsilaikytų tik 18 proc. apklaustųjų, o tai rodo, kad ilgesniam finansiniam sukrėtimui pasirengusi tik palyginti nedidelė visuomenės dalis.
Nors trys ketvirtadaliai respondentų teigia kaupiantys finansinį rezervą nenumatytiems atvejams, ne visi tai daro reguliariai. Daugiau nei trečdalis pripažino santaupas kaupiantys tik tada, kai mėnesio pabaigoje lieka laisvų lėšų. Dar ketvirtadalis apklaustųjų apskritai neturi jokio finansinio rezervo, o maždaug pusė jų teigia artimiausiu metu net neplanuojantys pradėti taupyti.
Remiantis apklausos rezultatais, finansinis atsparumas priklauso ne vien nuo gaunamų pajamų dydžio. Ne mažiau svarbūs yra nuoseklus biudžeto planavimas, įprotis reguliariai atsidėti dalį pajamų nenumatytiems atvejams ir kitų finansinių rizikų valdymas. Net ir nedidelis, bet nuolat pildomas rezervas gali padėti išvengti situacijos, kai netikėtai netekus darbo ar susidūrus su kitomis gyvenimo aplinkybėmis tenka skolintis ar atsisakyti būtiniausių išlaidų.
Reprezentatyvią apklausą šių metų pavasarį atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrime dalyvavo 1021 Lietuvos gyventojas nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
