Gyventojai moka paskolas ir gauna dovanų NT mokestį
Svarstant nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas valdantieji sakė – reikia pinigų. Reikia papildyti biudžetą, kitaip nieko nebus. Sugalvojo sistemą, pagal kurią mokestį mokėti reikėtų net tiems, kurie turi vieną vienintelį būstą, tačiau mokesčio tarifą pririšo prie medianos – vidutinės nekilnojamojo turto kainos regione. Tyčia ar netyčia nutiko taip, kad jei jau naujasis mokestis būtų palaimintas, tie, kurie su paskola turi nusipirkę vieną būstą, mokės mokesčius, kurių anksčiau nemokėjo, o tie, kurie turi prabangius namus didmiesčiuose ir kurortuose mokės ir dešimtį kartų mažesnius mokesčius.
Štai trijų vaikų tėvas Paulius Jakutavičius socialiniame tinkle pasidalino savo skaičiavimais, kas laukia jo šeimos, kuri yra laikoma vidutiniškai gerai gyvenanti.
Du suaugusieji, trys vaikai, vienas jų neįgalus. Vyro skaičiavimais, kas mėnesį šeima surenka apie 3,6 tūkst. eurų – vienam asmeniui gaunasi apie 700 eurų. Ir nors apie tokius pinigus kai kurios šeimos gali tik pasvajoti, vis dėlto, labai daug pinigų išeina vaikų mokslams, būreliams, sveikatos priežiūrai, neįgalaus vaiko reabilitacijoms, o ir tie pinigai uždirbami šeimos suaugusiųjų ne tik darbo metu, bet ir savaitgaliais, laisvu laiku dirbant papildomai.
„Vilniaus pakraštyje turime 100 kv.m. kotedžą, statytą ir pirktą 2016 metais. Kotedžas, nes rinkoje nebuvo (o ir dabar juo labiau nėra) prieinamo būsto 5 asmenų šeimai. Tu galėjai nusipirkti kad ir 120-150 kv. m. butą, bet jame vis tiek negalėtum logiškai įrengti 3 vaikų kambarių (belangės nesiskaito prie logiškų sprendimų). Kai kalbu apie vaikų kambarius, tai čia yra 10 kv. m. ploto kišenėlės. Mūsų, tėvų 10-11 kv. m. miegajamame telpa tik lova, keletas spintelių ir įleidžiama spinta. Dviese aplink lovą prasilenkti sudėtinga“, – rašo vyras ir priduria, kad įsigijus kotedžą savo lėšomis dar teko susitvarkyti savo teritoriją, tokią kaip tvoros, šaligatviai, parkavimas, veja ir pan.
Įmoka už paskolą šeimai kainuoja apie 500 eurų per mėnesį. Ir štai, valdžia pareiškia, kad tokio dydžio kotedžas jau prabanga ir už jį dar tektų mokėti mokesčius valstybei[1].
Pagal naujus siūlymus turtingiems NT savininkam mokestis mažės ir 10 kartų
Tačiau ką čia apie paprastus piliečius. O kaip bus turtingiesiems?
Širvintų merė Živilė Pinskuvienė suskaičiavo, kad turtingasis, kuris turi nekilnojamojo turto Vilniuje ir Nidoje, pagal dabartinę sistemą moka gerokai daugiau, nei kad siūlo konservatorių valdžia.
„Šitas mokestis yra konservatorių, turbūt, kerštas Lietuvos regionų žmonėms, nes vilnietis vienareikšmiškai mokės mažiau, nei regionų žmonės“, – sakė Ž. Pinskuvienė.
Mokesčiu nesidžiaugia ir brangiausios – Neringos savivaldybės – meras Darius Jasaitis sako, kad NT kainas Neringoje sukėlė kitų miestų gyventojai. Tuo tarpu vietiniai gyventojai gauna mažesnius atlyginimus, nei didmiesčių gyventojai.
„Vietiniam gyventojam, kurie ten dirba, tvarko, gydo, turi konkuruoti su tais turtingaisiais ir jiems jokių išlygų nėra“, – sako D. Jasaitis[2].
Balsavime dėl NT mokesčio ir vėl pasižymėjo socdemai
Tačiau tikrosios įdomybės prasideda atsivertus balsavimo rezultatų langą. Panašu, kad socialdemokratai ne tik civilinės parnterystės klausimu bando pasimeilinti konservatoriams, bet ir mokesčių klausimais. Vieni tiesiai šviesiai balsuoja už, kiti gi „pasiplauna“ iš balsavimo.
„Juk tai, ką matome, yra akivaizdu – NT mokestis bus užkrautas ant beveik VISŲ turinčių nekilnojamojo turto Lietuvoje žmonių. Bus apmokestinamas net ir PIRMAS įsigytas būstas, net ir su paskolomis.
Su tais, kurie kelia ranką UŽ, būtų viskas aišku, jei tarp jų nematytume KO? Ogi trijų socialinę gerovę dirbantiems, mokesčius turtingiesiems deklaruojančių Vilijos Blinkevičiūtės socialdemokratų!? (E.Sabučio, A. Syso, M. Skamarako).
Pamačius šiuos tris socdemų „muškietininkus“, staiga (ir jau ne pirmą kartą) tapusius valdančiųjų ramsčiu, tampa labai įdomus ir 44 „plėšikų“ – NEDALYVAVUSIŲ balsavime sąrašas.
Iš kurio (ir vėl jau ne pirmą kartą) labai aiškiai išsiskiria tų pačių socialdemokratų R. Budbergytės, L. Jonausko, G. Palucko, D. Šakalienės pavardės.
Taip, taip – tų pačių, kurie prieš TV kameras visada labai „užjaučia“ Lietuvos žmones, kurie jausmingai „piktinasi“ dėl šio nesąmoningo įstatymo, brukamo tikrai sunkiu žmonėms ekonomikos laiku.
Kur jie buvo, kai reikėjo aiškiai pasakyti NE Lietuvos žmonėms neriamai kilpai“, – piktinasi Ž. Pinskuvienė ir akcentuoja, kad niekur kitur negalima tiesiog nedirbti, o štai Seime, svarstant visuomenei ypatingai jautrius klausimus, dalis Seimo narių leidžia sau tiesiog…nebūti[3].
Gyventojus spaudžia kosminės palūkanos
Gyventojai ir taip yra spaudžiami didelių palūkanų. Paskolų įmokos išsiurbti gali ir tūkstančiu eurų daugiau.
„Bazinė palūkanų norma bus toliau didinama dar tris kartus šių metų gegužės, birželio ir liepos mėnesiais po 0,25 proc. iki 3,75 proc. Šiuo metu finansų rinkos tikisi, kad 3 mėnesių „Euribor‟ pasieks 4 proc. ribą šių metų rugsėjį, o kitų metų pradžioje pradės leistis ir 2024 metų pabaigoje sieks apie 3 proc.‟, – komentuoja „Swedbank‟ ekonomistė Greta Ilekytė.
„Luminor“ banko kredito produktų skyriaus vadovė Olga Kazanavičienė pažymėjo, kad kovo 6 dieną 6 mėn. „Euribor‟ siekė 3,36 proc., tad bankas padarė prielaidą, kaip keistųsi paskolos mėnesio įmokos, jeigu ši tarpbankinė palūkanų norma išaugtų iki 4,18 proc.
„Manome, kad toks „Euribor‟ dydis tikėtinas šių metų rugsėjo mėnesį‟, – sako O. Kazanavičienė.
SEB skaičiuoja, kad 150 tūkst. eurų paskolos atveju vienu procentiniu punktu (nuo 3 proc. iki 4 proc.) išaugęs „Euribor“ mėnesio įmoką didintų 89 eurais, o 200 tūkst. eurų būsto paskolos atveju – 119 eurų per mėnesį.
Skaičiuojama, kad išaugusios paskolų normos gali gyventojų pinigines paploninti per metus ir tūkstančiu eurų[4].
