Gynėjų argumentai teismo neįtikino
Remigijaus Jakščio gynėjų bandymas pakeisti jam nepalankų nuosprendį baigėsi nesėkmingai – Kauno apygardos teismas atmetė prašymą išteisinti buvusį jaunimo mentorių dėl vieno nepilnamečio tvirkinimo epizodo ir nesutiko atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, todėl nuteistajam gali tekti dar kartą grįžti už grotų.
Apeliacinę bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija nusprendė, kad nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo pateikta įvykių versija, nes jo parodymai proceso metu išliko nuoseklūs ir sutapo su kitais byloje surinktais duomenimis. Nusikalstamos veikos, dėl kurių R. Jakštys buvo teisiamas, padarytos 2018–2020 metais, o tuo metu nukentėjusiesiems buvo 14–15 metų ir, kaip nustatyta byloje, nuteistasis jų amžių žinojo[1].
R. Jakščio advokatai Olegas Šibkovas ir Aloyzas Kruopys siekė pakeisti anksčiau Kauno apylinkės teismo priimtą sprendimą, o O. Šibkovas savo argumentus išdėstė 26 puslapių apeliaciniame skunde. Gynybos teigimu, dėl vieno nepilnamečio tvirkinimo epizodo nebuvo pakankamai įrodyta, kad nusikalstamą veiką padarė būtent R. Jakštys, todėl šioje dalyje prašyta jį išteisinti, o dėl kitų dviejų epizodų siekta, kad paskirtos bausmės vykdymas būtų atidėtas.
Teisėjai tokiems argumentams nepritarė ir, spręsdami dėl galimybės atidėti bausmę, vertino ne tik konkrečias šios bylos aplinkybes, bet ir nusikalstamų veikų pasikartojimą, nuteistojo asmenybę bei ankstesnius jo teistumus už panašaus pobūdžio nusikaltimus. Kolegijos vertinimu, nagrinėjami epizodai negali būti laikomi atsitiktiniu ar vienkartiniu elgesiu, todėl bausmės tikslai nebūtų pasiekti, jeigu R. Jakštys išvengtų realaus įkalinimo arba atliktų tik dalį jam paskirtos bausmės.
Bausmė sumažėjo, tačiau jos atlikti vis tiek teks
Nors gynybai nepavyko pasiekti nei išteisinimo, nei bausmės vykdymo atidėjimo, galutinis R. Jakščiui skirtas įkalinimo laikas vis dėlto sutrumpėjo. Ištaisius pirmosios instancijos teismo padarytą procesinę klaidą, anksčiau paskirta 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 3 metų ir 8 mėnesių.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendį buvo apskundusi ir Kauno apygardos prokuratūra, tačiau jos pozicija buvo priešinga gynybos siekiams. Prokurorė Dovilė Augustauskaitė prašė panaikinti R. Jakščiui pripažintą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, susijusią su jo iniciatyva atlyginti dalį nukentėjusiesiems padarytos žalos, ir skirti galutinę ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.
Šioje byloje trims nukentėjusiesiems iš viso priteista 8 tūkst. eurų.
Teismas įvertino ir elgesio su nepilnamečiais modelį
Ankstesniame nuosprendyje teismas išsamiai vertino ne tik konkrečius R. Jakščio veiksmus, bet ir būdą, kuriuo jis užmegzdavo ryšius su nepilnamečiais. Teisėjų vertinimu, siekis pelnyti paauglių pasitikėjimą, kurti sėkmingo ir įtakingo jauno žmogaus įvaizdį, taip pat kontrolės bei manipuliacijos elementai rodė, kad jis suprato nepilnamečių pažeidžiamumą ir žinojo, kaip padaryti jiems įspūdį bei įgyti jų pasitikėjimą.
Teismas taip pat nepatikėjo R. Jakščio aiškinimu, kad šis esą nesuvokė savo elgesio neteisėtumo ir neleistinumo, nes byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios būtų trukdžiusios jam suprasti savo veiksmų esmę ar juos kontroliuoti. Vertinant jo elgesį atsižvelgta ir į siekį atsiprašyti, kuris, teismo nuomone, papildomai rodė, kad nuteistasis suprato pasielgęs netinkamai.
Tai nebuvo pirmoji R. Jakščio byla dėl seksualinio pobūdžio nusikaltimų prieš nepilnamečius. 2024 metų balandį Kauno apygardos teismas jam skyrė pustrečių metų realią laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus prieš tris jaunesnius nei 16 metų paauglius.
Po lygtinio paleidimo gali tekti grįžti už grotų
R. Jakščio teisinė istorija vėliau pasiekė ir Konstitucinį Teismą, kuriame jis ginčijo reguliavimą, neleidusį už nusikaltimus nepilnamečių seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui nuteistiems asmenims pretenduoti į lygtinį paleidimą. Konstitucinis Teismas birželio 11 dieną nusprendė, kad absoliutus tokios galimybės ribojimas prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, nes nuteistųjų situacija turi būti vertinama individualiai.
Po šio sprendimo R. Jakščiui buvo pritaikytas lygtinis paleidimas, tačiau naujausias Kauno apygardos teismo nuosprendis jo situaciją vėl keičia, nes dabar nuteistajam gali tekti sugrįžti į įkalinimo įstaigą. Kiek laiko jam faktiškai dar reikėtų praleisti kalėjime, šiuo metu nėra aišku, kadangi nustatant likusią bausmės dalį turėtų būti įvertintas ir anksčiau jau atliktas laisvės atėmimo laikas.
Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėjo iš karto, tačiau tai dar nebūtinai reiškia teisinio proceso pabaigą, nes sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
