Jungtinės Amerikos Valstijos perduoda dalį NATO vadovavimo Europai, keisdamos atsakomybės balansą Aljanse
Jungtinės Amerikos Valstijos nusprendė perduoti dviejų svarbių NATO regioninių vadaviečių vadovavimą Europos šalims. Italija perims NATO vadavietę Neapolyje, atsakingą už Aljanso pietinį regioną, o Jungtinė Karalystė – NATO vadavietę Norfolke, Virdžinijoje, kuri rūpinasi šiauriniu NATO flangu.
Apie tai pirmadienį pranešė NATO diplomatai. Tuo pat metu Jungtinės Valstijos perims NATO jūrinių pajėgų vadovavimą, kuris įsikūręs Jungtinėje Karalystėje. NATO pareigūnai nurodo, kad toks sprendimas yra naujo atsakomybės pasiskirstymo dalis, leidžianti Europos sąjungininkėms atlikti didesnį vaidmenį Aljanso kariniame vadovavime. Pokyčiai bus įgyvendinami palaipsniui ir gali užtrukti kelis mėnesius.[1]
Vašingtonas traukiasi, bet išlieka NATO branduoliu
Nors dalis vadovavimo perduodama Europai, Jungtinės Amerikos Valstijos išlieka pagrindine NATO karine jėga. Vašingtonas ir toliau valdys pagrindines Aljanso oro, sausumos ir jūrų vadavietes bei išsaugos svarbiausią karinę poziciją – vyriausiojo NATO pajėgų vado Europoje postą.
Šie pokyčiai vyksta tuo metu, kai JAV atvirai svarsto galimybę mažinti savo karinį buvimą Europoje ir daugiau dėmesio skirti kitoms grėsmėms, ypač Kinijai. Vienas NATO diplomatas tai pavadino aiškiu ženklu, kad JAV nori realiai perkelti dalį atsakomybės europiečiams.
Vis dėlto JAV ambasadorius NATO Matthew Whitakeris pabrėžė, kad tikslas nėra silpninti Aljansą, o padaryti jį stipresnį – kaip 32 pajėgių valstybių sąjungą.
Miuncheno konferencijos ataskaita įspėja apie galimas naujas Rusijos karines grėsmes
Šie sprendimai sutampa su nerimą keliančiomis išvadomis, paskelbtomis Miuncheno saugumo konferencijos ataskaitoje. Joje teigiama, kad laikotarpis, kai Europa galėjo kliautis amerikietišku „saugumo skėčiu“, baigėsi.[2]
Antroji Donaldo Trumpo administracija aiškiai parodė, kad Europos saugumas turi tapti pačių Europos NATO narių prioritetu. Ataskaitoje nurodoma, kad nuo 2025 metų JAV karinė parama Ukrainai ženkliai sumažėjo, o saugumo garantijos vis dažniau naudojamos kaip politinio ir ekonominio spaudimo priemonė.
Tuo metu Rusija, pasak analitikų, visą ekonomiką perorientavo karo reikmėms ir gynybai skiria apie 40 proc. valstybės biudžeto. Žvalgybos vertinimais, Rusija gali būti pasirengusi regioniniam karui Baltijos šalyse per dvejus metus po galimo karo Ukrainoje sustabdymo, o lokaliniam konfliktui su kaimyninėmis valstybėmis – net per šešis mėnesius.
Ataskaitoje taip pat pažymima, kad Rusija suintensyvino hibridines atakas Europoje, vykdė diversijas prieš energetikos infrastruktūrą ir pažeidinėjo NATO šalių oro erdvę. Analitikai perspėja: jei Europa dels stiprinti bendrą gynybą, ji rizikuoja likti pažeidžiama ir prarasti galimybę pati spręsti savo saugumo ateitį.
