NATO nori, kad Vokietija skirtų dar 40 000 karių aljanso gynybai nuo Rusijos
NATO planuoja paprašyti Vokietijos papildomai skirti septynias brigadas, maždaug 40 000 karių, stiprinti kolektyvinei gynybai nuo galimos Rusijos grėsmės, trys šaltiniai patvirtino naujienų agentūrai Reuters. Šis prašymas atsirado rengiantis naujiems karinių pajėgumų tikslams, kuriuos kitą savaitę turėtų patvirtinti aljanso gynybos ministrai[1].
NATO ketina padidinti bendrą reikalaujamą brigadų skaičių nuo maždaug 80 iki 120–130. Tai reikštų daugiau kaip 50 % augimą. Nors tikslios skaičiaus detalės lieka įslaptintos, vienas aukšto rango karininkas patvirtino, kad tokie pokyčiai atspindi „ambicingą“ NATO gynybos planų atnaujinimą, susidūrus su agresyvesne Rusijos laikysena po 2022 m. invazijos į Ukrainą.
Šiuo metu Vokietija yra pažadėjusi skirti 10 brigadų iki 2030 m. Ji jau turi devynias brigadas, viena iš jų formuojama Lietuvoje ir planuojama pilnai dislokuoti iki 2027 m. Tačiau Bundesverui vis dar trūksta apie 20 000 nuolatinių karių, o bendras 203 000 karių tikslas dar nepasiektas.
Vokietija tampa pagrindine NATO sausumos pajėgų tiekėja Europoje
Šaltojo karo metais Vokietija turėjo net 500 000 aktyvių karių ir 800 000 rezervistų. Nors dabartinis skaičius gerokai mažesnis, šalis kartu su Lenkija tebėra atsakinga už didžiąją dalį sausumos pajėgų NATO rytinėje flango gynyboje[2].
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, vadovaujantis naujajai centro dešiniųjų vyriausybei, yra pareiškę, kad sieks, jog Vokietijos kariuomenė taptų stipriausia įprastine karine jėga Europoje. Vienas pagrindinių žingsnių tai nuolatinė tankų brigados dislokacija Lietuvoje. Tai būtų pirmas toks žingsnis nuo Antrojo pasaulinio karo.
Norėdama pritraukti daugiau naujokų, Vokietijos vyriausybė neseniai patvirtino įstatymą, gerinantį atlyginimus ir sąlygas kariams, dislokuotiems užsienyje. Be to, numatyta įvesti naują savanoriškos tarnybos modelį. Jei šios priemonės nepasiteisins, gali būti svarstomas privalomosios karo tarnybos atnaujinimas, kuri buvo sustabdyta kanclerės Angelos Merkel laikais.
NATO išlaidų tikslai auga: iki 5 % BVP gynybai ir saugumui
Atsižvelgiant į didėjančią grėsmę ir JAV ketinimus mažinti savo karių buvimą Europoje, NATO ieško būdų sustiprinti pajėgumus savomis jėgomis. JAV prezidento D. Trumpo administracija pranešė sąjungininkams, kad Jungtinės Valstijos nebegali būti pagrindinis Europos saugumo garantas.
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte siekia, kad šalių vadovai kitą mėnesį Hagoje įsipareigotų daugiau nei dvigubai padidinti gynybos išlaidas: nuo dabartinių 2 % iki 5 % BVP. Iš jų 3,5 % būtų skirta gynybai, o 1,5 % plačiau apibrėžtam saugumui.
Vokietija, siekdama atitikti šiuos reikalavimus, jau palengvino savo konstitucinę „skolos stabdžio“ taisyklę, leisdama išauginti gynybos biudžetą. Vokietijos ginkluotųjų pajėgų vadas Carstenas Breueris yra nurodęs, kad iki 2029 metų kariuomenė turi būti visiškai aprūpinta. Būtent tuo laikotarpiu NATO prognozuoja, jog Rusija galėtų atkurti savo karinius pajėgumus tiek, kad kiltų nauja grėsmė aljansui.
