Kol pasaulis susiduria su naftos krize, kai kurios šalys iš jos uždirba milijardus
Pasaulinė naftos rinka pastarosiomis savaitėmis patyrė stiprų sukrėtimą po JAV ir Izraelio smūgių Iranui. Kaip skelbia „Reuters“, po šių įvykių Iranas faktiškai sustabdė judėjimą Hormūzo sąsiauriu – viena svarbiausių pasaulio naftos transportavimo arterijų, per kurią keliauja apie penktadalis viso tiekimo.
Toks sutrikimas rinkoje greitai atsispindėjo kainose. „Brent“ nafta pabrango iki daugiau nei 100 JAV dolerių už barelį, o tai laikoma reikšmingu šuoliu per trumpą laiką. Rinkos dalyviai šią situaciją vertina kaip rimtą energetikos krizę, turinčią globalių pasekmių.
Kainų augimas paveikė ne tik importuotojus, bet ir eksportuotojus. Rusijos pagrindinės eksporto rūšies „Urals“ nafta kovą kainavo apie 77 dolerius už barelį – gerokai daugiau nei vasarį, kai kaina siekė apie 44,6 dolerio. Tai rodo, kaip stipriai geopolitiniai įvykiai gali pakeisti rinkos balansą per labai trumpą laiką.
Dėl išaugusių kainų Rusijos pajamos iš naftos mokesčių per mėnesį gali padvigubėti
Augančios kainos tiesiogiai atsispindi Rusijos biudžete. Remiantis „Reuters“ atliktais skaičiavimais, balandį pajamos iš pagrindinio naftos gavybos mokesčio gali siekti apie 700 mlrd. rublių, arba maždaug 9 mlrd. JAV dolerių.
Palyginimui, kovą šios pajamos buvo apie 327 mlrd. rublių. Tai reiškia, kad per vieną mėnesį jos gali išaugti daugiau nei dvigubai. Toks šuolis pirmiausia susijęs su tuo, kad mokestis skaičiuojamas pagal naftos kainą rinkoje.
Šis mokestis yra vienas svarbiausių Rusijos biudžeto pajamų šaltinių. Po mokesčių reformos, įsigaliojusios 2024 metais, būtent gavybos apmokestinimas tapo pagrindiniu būdu surinkti pajamas iš naftos sektoriaus.
Nepaisant didesnių įplaukų, Rusijos ekonomika susiduria su deficitu ir karo poveikiu
Trumpalaikė finansinė nauda nereiškia, kad Rusijos ekonominė padėtis yra stabili. Kaip rodo oficialūs duomenys, šalis jau susiduria su biudžeto deficitu – per pirmąjį 2026 metų ketvirtį jis siekė apie 4,58 trilijono rublių, arba 1,9 proc. bendrojo vidaus produkto.
Tai reiškia, kad net ir išaugusios naftos pajamos nepadengia visų valstybės išlaidų. Be to, ekonomistai Rusijoje ne kartą įspėjo, kad 2026 metai gali būti sudėtingi dėl lėtėjančio augimo ir didėjančių išlaidų.
Papildomą riziką kelia ir karas Ukrainoje. Atakos prieš energetikos infrastruktūrą gali mažinti naftos gavybą ir eksportą, o tai tiesiogiai paveiktų būsimas pajamas.
Galutinė situacija priklausys nuo to, kiek ilgai tęsis įtampa Artimuosiuose Rytuose. Jei krizė užsitęs, aukštos kainos gali išsilaikyti ilgiau. Jei situacija stabilizuosis, rinkos gali greitai reaguoti ir kainos kristi, sumažindamos šiuo metu matomą finansinį efektą.
