Rekordininkė – Andora
Vis daugiau pasaulio moterų motinystę renkasi ne ankstyvoje jaunystėje, o įžengusios į ketvirtąjį gyvenimo dešimtmetį. Tarptautiniai duomenys rodo, kad daugelyje ekonomiškai išsivysčiusių valstybių pirmojo vaiko susilaukiama sulaukus daugiau nei 30 metų, o kai kuriose šalyse šis rodiklis jau perkopė 32 metų ribą. Tokia tendencija ryškiai kontrastuoja su mažesnes pajamas gaunančiais regionais, kur šeimos kuriamos gerokai anksčiau.
„World Population Review“ pateikiama statistika atskleidžia, kad pasaulyje egzistuoja dideli skirtumai tarp šalių, kai kalbama apie pirmagimio susilaukimo amžių. Šie skirtumai dažnai atspindi ne tik ekonominę padėtį, bet ir švietimo sistemą, darbo rinkos ypatumus, socialines normas bei šeimos politiką.
Remiantis pateiktais duomenimis, viena iš pasaulio lyderių pagal vėlyviausią pirmojo vaiko susilaukimo amžių yra Andora. Čia moterys pirmagimio vidutiniškai susilaukia būdamos 32,8 metų. Toks rodiklis yra vienas aukščiausių pasaulyje ir gerokai viršija pasaulinį vidurkį.
Panašios tendencijos stebimos ir kitose turtingose Europos valstybėse, kuriose moterys dažniau pirmiausia siekia aukštojo išsilavinimo, profesinės karjeros bei finansinio stabilumo, o tik tuomet planuoja šeimos pagausėjimą.
Australijos pavyzdys: vaikai po karjeros pradžios
Australijoje pirmojo vaiko susilaukiama vidutiniškai sulaukus 30 metų. Šalyje gana įprasta, kad moterys motinystę atideda iki tol, kol įsitvirtina darbo rinkoje ir pasiekia didesnį finansinį saugumą. „World Population Review“ pažymi, kad Australijoje pirmą kartą motinomis dažniausiai tampama tarp 25 ir 45 gyvenimo metų.
Duomenys rodo, kad profesinė veikla ir ekonominiai aspektai tampa vienais svarbiausių veiksnių priimant sprendimą dėl šeimos kūrimo. Moterys dažnai renkasi pirmiausia užsitikrinti stabilesnę finansinę padėtį, o tik vėliau planuoti vaikus.
Graikijoje motinystę atideda ir vaikų priežiūros išlaidos
Tarp valstybių, kuriose pirmojo vaiko susilaukiama santykinai vėlai, minima ir Graikija. Čia moterų amžius gimstant pirmagimiui siekia apie 31 metus. Nors šalis siekia skatinti gimstamumą, šeimos planavimo sprendimus veikia daugybė socialinių ir ekonominių aplinkybių.
Pasak pateiktos analizės, viena iš svarbių priežasčių yra vaikų priežiūros paslaugų prieinamumas. Ribotos galimybės gauti įperkamą vaikų priežiūrą skatina moteris ilgiau atidėti motinystę. Taip pat reikšmingą vaidmenį atlieka karjeros siekiai ir profesiniai tikslai.
Ankstyva motinystė dažnesnė mažiau išsivysčiusiuose regionuose
Priešinga situacija stebima šalyse, kuriose gyventojų amžiaus struktūra yra jaunesnė, gimstamumas išlieka aukštas, o galimybės siekti aukštojo išsilavinimo ar profesinės karjeros yra ribotesnės. Tokiose visuomenėse šeimos dažnai kuriamos anksčiau, todėl ir pirmojo vaiko susilaukiama jaunesniame amžiuje.
Tyrėjai pabrėžia, kad ankstesnė motinystė dažnai susijusi su tradiciniais šeimos modeliais bei stipriu išplėstinės šeimos vaidmeniu, kai vaikų auginime aktyviai dalyvauja kelių kartų giminaičiai.
Visuomenės pokyčių veidrodis
Ekspertų vertinimu, pirmojo vaiko susilaukimo amžius tampa vienu svarbiausių rodiklių, atspindinčių visuomenės raidą. Augantis išsilavinimo lygis, didėjantis moterų dalyvavimas darbo rinkoje, kintantys gyvenimo prioritetai ir ekonominis neapibrėžtumas lemia, kad šeimos kūrimas vis dažniau nukeliamas į vėlesnį gyvenimo etapą.
Nors skirtingose valstybėse šios tendencijos pasireiškia nevienodai, bendras paveikslas aiškus – daugelyje pasaulio šalių pirmojo vaiko susilaukiama vis vyresniame amžiuje. Tai tampa vienu ryškiausių šiuolaikinės demografinės kaitos požymių.
