Klimato kaita lemia, kad vasarą suvartojame vis daugiau cukraus?
Didėjant karščiui ir oro drėgmei, šalti skanėstai: ledai, šaldyti desertai ar atvėsinti gazuoti gėrimai, tampa ne tik vasaros malonumu, bet ir masiniu įpročiu. Kaip rodo naujas tyrimas, klimato kaitos sukelti karščiai lemia pastebimai didesnį saldžių produktų suvartojimą vien Jungtinėse Valstijose, o tai kelia nerimą dėl ilgalaikių sveikatos padarinių.
Pasak tyrimo bendraautorės Pan He, aplinkosaugos ir tvarumo mokslų dėstytojos iš Kardifo universiteto, iki šiol buvo nemažai nagrinėta, kaip klimato kaita paveiks maisto tiekimą, jo kainas ir maistinę vertę. Tačiau daug mažiau žinoma apie tai, kaip šylantis klimatas keičia mūsų maisto pasirinkimus. Tyrėjų komanda analizavo Jungtinių Valstijų gyventojų maisto pirkimo įpročius nuo 2004 iki 2019 metų, susiedama juos su konkrečių regionų oro temperatūros ir drėgmės duomenimis[1].
Kaip parodė žurnale „Nature Climate Change“ paskelbtas tyrimas, kylant temperatūrai, auga ir pridėtinio cukraus vartojimas, o daugiausia per saldžius gėrimus, tokius kaip limonadas ar sultys. Kiekvienam 1,8 laipsnio pagal Farenheitą (1 laipsnis pagal Celsijų) oro atšilimui tenka apie 0,7 gramo papildomo cukraus vienam asmeniui per dieną. Vartojimas ypač šokteli esant 20–30 laipsnių Celsijaus temperatūrai.
Ledai ir limonadai tampa vasaros ginklu prieš karštį — bet ne be pasekmių sveikatai
Karštis skatina organizmo skysčių netekimą, todėl žmonės ieško greitesnio atvėsinimo ir drėkinimo šaltinio. Daugeliui tai reiškia šaltą, saldų gėrimą ar ledų porciją. Pan He pažymi, kad tokie pasirinkimai yra ypač dažni tarp mažesnes pajamas gaunančių ar žemesnį išsilavinimą turinčių žmonių. Tyrimas atskleidė, kad šios visuomenės grupės jau ir taip suvartoja daugiau cukraus, nes tokie produktai yra pigesni ir lengviau prieinami.
Be to, mažiau pasiturintys dažnai praleidžia daugiau laiko nekondicionuojamose patalpose, tad labiau priklauso nuo maisto kaip būdo atsivėsinti. Tyrimo modelis prognozuoja, kad jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos nebus reikšmingai sumažintos, iki 2095 metų cukraus vartojimas Jungtinėse Valstijose gali padidėti beveik 3 gramais per dieną. Daugiausia rizikos patirs socialiai pažeidžiami gyventojai.
Pernelyg didelis cukraus kiekis yra siejamas su įvairiais sveikatos sutrikimais: nuo nutukimo ir antrojo tipo diabeto iki širdies ir kraujagyslių ligų. Amerikos širdies asociacija rekomenduoja, kad pridėtinis cukrus sudarytų ne daugiau kaip 6 proc. visų per dieną suvartojamų kalorijų: ne daugiau kaip 36 gramai vyrams ir 26 gramai moterims[2].
„Apie cukraus vartojimo sukeliamas sveikatos problemas kalbama seniai, tačiau jeigu įtrauksime ir klimato kaitos faktorių, problema taps dar opesnė“, – sako Pan He. Pasak jos, politikos formuotojai visame pasaulyje turėtų pradėti galvoti, kaip suvaldyti cukraus vartojimą kaip dalį prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos.
Klimato kaitos poveikis mitybai tampa nauju iššūkiu sveikatai ir socialiniam teisingumui
Pasak Kembridžo universiteto mokslininkės Charlotte Kukowski, kuri tyrime nedalyvavo, vis dar trūksta duomenų apie tai, kaip ekstremalus karštis keičia žmonių mitybos įpročius. Ji pabrėžė, kad šis tyrimas parodo dar vieną mažai nagrinėtą būdą, kaip klimato kaita gali paveikti žmonių gerovę.
„Ypač neramina tai, kad pažeidžiamiausios grupės — kurios turi mažiausiai išteklių prisitaikyti — yra ne tik labiausiai paveiktos šylančio klimato, bet ir labiausiai rizikuoja dėl su mityba susijusių ligų“, – sakė ji.
Pan He teigia, kad dar per anksti tiksliai įvertinti, kaip klimato kaita paveiks žmonių mitybos įpročius visame pasaulyje, tačiau aišku viena — tam reikia daugiau tyrimų įvairiuose pasaulio regionuose. Šis tyrimas atveria svarbią diskusiją ne tik apie aplinkosaugą, bet ir apie socialinį teisingumą bei sveikatos politikos prioritetus vis labiau kaistančiame pasaulyje.
