<h2>Lietuviai dažniausiai miršta nuo kraujotakos sistemos ligų</h2>
<p>Lietuvos higienos institutas skelbia išankstinius duomenis apie 2020 m. Lietuvos gyventojų mirties priežastis. Pernai metais, instituto duomenimis, buvo užfiksuotos 43 547 mirtys ir tai net 5 266 asmenimis daugiau nei 2019 metais. Svarbu paminėti ir tai, kad kaip pagrindinės mirties priežastys tiek vyrams, tiek moterims, yra įvardijamos kraujotakos sistemos ligos – nuo šių sutrikimų bendrai mirė net 52,7 proc. žmonių: vyrų – 45,6 proc., moterų – 59,5 proc. O tai net 9,8 proc. daugiau nei 2019 metais.[1]</p>
<p>Kita pagal dažnumą išskirta mirties priežastis tiek vyrams, tiek moterims, pasak higienos instituto, buvo piktybiniai navikai – nuo jų mirė net 18,9 proc. žmonių. Išorinės mirties priežastys sudarė 5,8 proc. mirusiųjų, COVID-19 infekcija – 5,2 proc mirusiųjų.</p>
<p>Svarbu paminėti, kad 2020 metais mirė 19 620 darbingo amžiaus (16-64 m.) žmonių – jie sudarė net 22,5 proc. visų mirusiųjų. Didžiausia dalis jų mirė dėl išeminių širdies ligų – 1 297 žmonės, dėl virškinimo organų piktybinių navikų – 496 žmonės, dėl kepenų ligų – 455, nuo COVID-19 infekcijos – 268 asmenys ir kt. </p>
<p>Kaip matome iš pateiktų duomenų, COVID-19 infekcija nėra pagrindinė liga dėl kurios mirštama – žmonės masiškai miršta dėl kraujotakos sistemos ligų bei piktybinių navikų. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/diseases.jpg" alt="Diseases" /></p>
<h2>Kraujotakos sistemos ligų vienos iš priežasčių – per didelis cholesterolio ir streso kiekis</h2>
<p>Kardiologas P. Šerpytis teigia, kad cholesterolis yra pagrindinė kraujotakos sistemos ligų priežastis. Gydytojas teigia, kad cholesterolis žmogaus organizmui yra reikalingas, tačiau, kuo jo daugiau – tuo blogiau. Šiuolaikinis žmogaus gyvenimo būdas priveda prie tokių problemų, kurių ankstesnės kartos nesulaukdavo iki tam tikro amžiaus. </p>
<p>P. Šerpyčio teigimu, greitas maistas yra kenksmingas, kadangi jame susidaro laisvieji radikalai, pažeidžiantys mūsų endotelį – kraujagyslės sluoksnį. Didelis skubėjimas ir lėtinis stresas turi taipogi įtakos cholesterolio gamybai. Šalia to, kardiologo teigimu, prisideda ir padidėjęs gliukozės kiekis organizme ir tuomet tampa puiki terpė susiformuoti tokioms ligoms kaip: miokardo infarktui ar insultui.[2]</p>
<p>Gydytoja-kardiologė M. Kovaitė taipogi pritaria minčiai, jog stresas – viena iš pagrindinių kraujotakos sistemos ligų priežasčių. M. Kovaitės teigimu, dabartiniu laikmečiu jau tampa įprasta matyti pacientus, kurie dar nesulaukę keturiasdešimties, o jau žino, ką reiškia patirti insultą ar infarktą.</p>
<p>Visi medikai vienareikšmiškai teigia, kad žalingi įpročiai ir nikotinas yra tiesus kelias į trumpesnį gyvenimą. O M. Kovaitės teigimu, ne visi pacientai vis dar suvokia rūkymo žalą:[3]</p>
<blockquote>Ištyrus ir įvertinus visus ankstyvą insultą galėjusius paveikti rizikos veiksnius, įskaitant šeimos ligų istoriją, tapo akivaizdu, kad vienintelis lemiantis faktorius buvo rūkymas. Mane nustebino nuoširdi, nesuvaidinta jauno žmogaus nuostaba, kad, pasirodo, rūkymas gali būti toks pavojingas.</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/fast-food.jpg" alt="Fast food" /></p>
<h2>Dėl COVID-19 pandemijos apleidžiamos kitos ligos gali turėti lemiamos įtakos</h2>
<p>Higienos institutas pateikia 2020 m. duomenų lentelę, kurioje pažymėti atvejai, kai COVID-19 infekcija buvo įrašyta į asmens medicininį mirties liudijimą, nors tai nebuvo pagrindinė mirties priežastis. Pateiktuose duomenyse matome, kad iš viso iš 43 547 mirusiųjų, net 1023 mirusiesiems buvo prirašyta COVID-19, nors tai nebuvo pagrindinė mirties priežastis.</p>
<p>Daugiausia prirašytų atvejų galima aptikti nuo kraujotakos sistemos ligų mirusiems (667 atvejai iš 22 940), nuo piktybinių navikų (151 atvejis iš 8210), nuo virškinimo sistemos ligų (41 atvejis iš 2160) ir kt.[4]</p>
<p>Tarp COVID-19 infekcijos sukeltų ligų, kurios įrašytos į mirusiųjų medicininius mirties liudijimus, higienos institutas išskiria šias:</p>
<ul>
<li>Pneumonija – 77 proc.;</li>
<li>Kvėpavimo nepakankamumas – 49 proc.;</li>
<li>Širdies nepakankamumas – 46 proc.;</li>
<li>Šokas – 11 proc.;</li>
<li>Sepsis – 9 proc.;</li>
<li>Dauginis organų nepakankamumas – 6 proc.;</li>
<li>Inkstų nepakankamumas – 6 proc.;</li>
<li>Plaučių embolija – 2 proc.</li>
<li>Respiracinis distreso sindromas – 1 proc.;</li>
<li>Insultas – 1 proc.</li>
</ul>
<p>Atkreipiame dėmesį, kad iš visų mirusiųjų 2020 metais, mirę nuo COVID-19 užėmė 5,2 proc., kai tuo tarpu mirę nuo kraujagyslių sistemos ligų – 52,7 proc. Karantino metu patekti į fizines medikų konsultacijas buvo išties sudėtinga – šių metų statistika turėtų atrodyti dar liūdniau.</p>
<p>Visiškai sustabdytos fizinės konsultacijos lėmė, kad didžioji dalis asmenų negavo galimybės užkirsti kelią per anksti artėjančiai mirčiai. Ne vienas atvejis jau fiksuotas, kuomet asmuo nesulaukė skubios pagalbos, kadangi į ligoninę be COVID-19 testo net neguldė.</p>
<p>Kauniečio Dariaus publikuota istorija sukrečia – dar 2020 m. rugpjūčio mėnesį, atvežtas su greitosios pagalbos automobiliu į skubios pagalbos priimamąjį, kaunietis teigė net 8 valandas nesulaukęs gydytojų dėmesio:[5]</p>
<blockquote>Į Skubios pagalbos skyrių dėl didelio širdies pulso, kuris tuo metu buvo apie 140, buvau pristatytas greitosios pagalbos medikų. Skubios pagalbos skyriuje dirbę medikai manęs neapžiūrėjo ir nesuteikė jokios pirmos pagalbos. Man pasakė, kad skubi pagalba yra teikiama tik mirštantiems. Liepė eiti į koridorių sėdėti ir laukti. Sėdėjau visą naktį nuo 00:30 iki 08:00 val, bet nė vienas tuo metu dirbęs gydytojas manęs net neapžiūrėjo ir nesuteikė visiškai jokios pagalbos.</blockquote>
<p>Tuomet nukentėjusysis pažymėjo turintis sunkią negalią ir specialiuosius poreikius ir nesulaukęs reikiamos pagalbos, turėjęs išsikviesti „Bolt“ pavežėją.</p>
<p>Tad tokie atvejai verčia susimąstyti – ar, jei atvyktumėte su COVID-19 infekcija, jūs būtumėte iškart guldomas ir nelauktumėte priimamajame tiek laiko? </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/waiting.jpg" alt="Waiting" /></p>
