Milijoninė byla keliauja į teismą
Milijonas eurų, išpūstos įrangos kainos ir pinigai, keliavę iš vienos įmonės sąskaitos į kitą, kol galiausiai sugrįždavo ten, iš kur buvo išsiųsti. Teisėsauga įtaria atskleidusi schemą, kuria galėjo būti naudojamasi siekiant neteisėtai pasipelnyti iš Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšomis finansuojamų projektų.
Dėl šios istorijos prieš teismą stos šeši fiziniai asmenys ir šešios bendrovės. Jiems pareikšti kaltinimai dėl įvairių finansinių nusikaltimų – nuo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo iki turto pasisavinimo bei nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo[1].
FNTT duomenimis, įtariama veikla buvo susijusi su Užimtumo tarnybos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros finansuojamais projektais. Skaičiuojama, kad valstybei galėjo būti padaryta daugiau kaip 1 mln. eurų žala.
Įtariama schema driekėsi per keturias valstybes
Ikiteisminio tyrimo metu pareigūnų dėmesys nukrypo į šešių įmonių vadovus, siekusius gauti Užimtumo tarnybos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros skiriamą finansavimą. Įtariama, kad šiam tikslui buvo pasitelktos bendrovės, įsteigtos Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje.
Teisėsaugos duomenimis, rengiant projektus galėjo būti klastojami finansavimui gauti reikalingi dokumentai ir sudaromi fiktyvūs sandoriai. Tokiu būdu, kaip įtariama, siekta padidinti projektų vertę ir gauti daugiau valstybės bei ES lėšų.
Tyrėjai nustatė, kad dokumentuose aukštalipiams ir statybininkams skirtos įrangos kainos galėjo būti dirbtinai išpūstos. Didesnės įrangos kainos kartu reiškė ir didesnę bendrą projekto sąmatą. Išlaidoms pagrįsti esą buvo rengiami ir naudojami tikrovės neatitinkantys komerciniai pasiūlymai.
Pagal paraiškas, kuriose, kaip įtariama, buvo pateikta klaidinga informacija, iš viso sudarytos šešios finansavimo sutartys. Penkios jų pasirašytos su Užimtumo tarnyba, viena – su Nacionaline mokėjimo agentūra.
Pinigai keliavo per susijusias įmones ir grįždavo atgal
Pagal projektų sąlygas valstybės institucijos padengdavo tik dalį numatytų išlaidų, o likusią sumą turėjo skirti patys projektų vykdytojai. Tačiau tyrėjai įtaria, kad realaus atsiskaitymo įspūdis galėjo būti kuriamas pasitelkiant pinigų pervedimus tarp susijusių bendrovių.
Institucijoms patvirtinus projektus ir pervedus avansus, įmonių vadovai gautus pinigus siųsdavo kitoms su jais susijusioms bendrovėms. Lėšos keliaudavo per kelias sąskaitas, taip sukuriant bankinių pavedimų grandinę, tačiau galiausiai sugrįždavo pirminiam jų gavėjui.
Kartojant tokias operacijas galėjo būti imituojami atsiskaitymai už projektams reikalingą įrangą. Duomenys apie tariamai atliktus mokėjimus vėliau buvo pateikiami Užimtumo tarnybai ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai.
Dalį pinigų pareigūnams pavyko sustabdyti. FNTT, bendradarbiaudama su Užimtumo tarnyba, perėmė dalį vienam iš vietos užimtumo iniciatyvų projektų skirtų lėšų. Šiuo metu joms pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.
Už sunkiausius nusikaltimus gresia iki aštuonerių metų nelaisvės
FNTT skaičiavimu, dėl galimos schemos valstybė galėjo patirti daugiau kaip 1 mln. eurų žalą. Atsakomybės dabar bus siekiama teisme – kaltinimai pareikšti šešiems fiziniams ir šešiems juridiniams asmenims.
Byloje figūruoja kaltinimai dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo, turto pasisavinimo, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ir apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo.
Už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą gali grėsti iki septynerių metų laisvės atėmimo. Sukčiavimas, kai įgyjamas labai didelės vertės svetimas turtas, gali užtraukti iki aštuonerių metų nelaisvės.
Iki aštuonerių metų laisvės atėmimo numatyta ir už turto pasisavinimą, o už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą griežčiausia galima bausmė siekia ketverius metus.
