MLL aptikta keliuose rajonuose, o protrūkio šaltinis – 3-iojo tipo mėlynojo liežuvio virusas
Europos Sąjungos referentinė laboratorija patvirtino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) įtarimus dėl mėlynojo liežuvio ligos (MLL) protrūkio Lietuvos galvijų ūkiuose. Tyrimais nustatyta, kad protrūkį sukėlė 3-iojo serotipo MLL virusas.
Siekdama užkirsti kelią infekcijos plitimui, VMVT nuo spalio 13 dienos paskelbė šešias protrūkio vietas – Marijampolės, Pagėgių savivaldybėse, Prienų, Tauragės ir Vilkaviškio rajonuose. Šiuose regionuose uždrausta perkelti MLL imlius gyvulius į kitas laikymo vietas bei gabenti jų genetinės medžiagos produktus, tokius kaip sperma ar embrionai[1].
Išimtis taikoma tik gyvuliams, vežamiems skerdimui, gavus VMVT leidimą. Apribojimai galios tol, kol bus gauti neigiami PGR tyrimų rezultatai, patvirtinantys, kad ligos sukėlėjo protrūkio vietose nebėra. VMVT įpareigojo ūkininkus užkrėstus gyvulius laikyti uždarose patalpose, naudoti repelentus ir tinklelius nuo mašalų, o ūkio aplinkoje šalinti vabzdžių veisimosi vietas. Taip pat privaloma nuolat stebėti galvijų sveikatą ir apie bet kokius pokyčius ar gaišimus pranešti tarnybai.
Liga pavojinga galvijams, bet ne žmonėms – ribojamas eksportas į kitas šalis
Pasak vyriausiojo šalies veterinaro Vaidoto Kiudulo, situacija šiuo metu yra kontroliuojama. „Mėlynojo liežuvio ligos situacija Lietuvoje yra valdoma. Nuolat bendradarbiaujame su kolegomis iš kitų šalių, kurios susidūrė su analogiškais protrūkiais, kad Lietuvoje galėtume pritaikyti tinkamiausius sprendimus. Raginame ūkininkus būti budrius, atsakingai įsigyti ir į ūkius įsivežti tik sveikus gyvūnus, stebėti jų sveikatą ir konsultuotis su veterinarijos gydytojais bei VMVT“, – teigė jis.
Lietuvos ūkininkai, norintys išvežti galvijus į kitas Europos Sąjungos šalis ar už ES ribų, privalės pateikti neigiamus MLL tyrimų rezultatus, atliktus Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute. Kol rezultatai negauti, gyvuliai negalės būti pervežami į kanopinių gyvūnų surinkimo centrus[2].
Nors galvijai dažniausiai serga besimptomine forma, liga sukelia rimtus ekonominius nuostolius – mažėja primilžis, priesvoris, produkcija, dažnėja reprodukcinės problemos. Pavojingiausia MLL yra avims, o žmonėms ji nepavojinga.
Virusas plinta per mašalus, ypač Culicoides šeimos vabzdžius, kurie perneša užkratą gyvuliui įkandimų metu. Stiprus vėjas gali nunešti šiuos vabzdžius dideliais atstumais, todėl liga gali išplisti net į regionus, kuriuose užkrėstų gyvulių nėra.
Ekonominė įtaka: ar protrūkis reiškia, kad brangs jautiena?
Nors VMVT ramina, kad situacija valdoma, prekybos apribojimai ir papildomi tyrimai jau daro poveikį rinkai. Ūkininkams tenka papildomos išlaidos dėl privalomų tyrimų ir prevencinių priemonių, o kai kuriose vietose sustabdyta gyvulių prekyba. Trumpuoju laikotarpiu tai gali sukelti galvijų trūkumą skerdykloms ir logistikos sutrikimus, ypač eksportui į ES šalis.
Jeigu ribojimai užsitęstų, rinkoje gali pasireikšti trumpalaikis jautienos kainų augimas – pirmiausia dėl tiekimo sumažėjimo, o vėliau ir dėl padidėjusių gamintojų kaštų. Vis dėlto VMVT teigia, kad protrūkis lokalizuotas ir situacija neturėtų tapti plataus masto krize.
Kol kas Lietuvos vartotojams priežasčių nerimauti nėra, tačiau ekspertai pabrėžia, kad gyvulininkystės sektoriuje net ir lokaliniai ligų protrūkiai gali paveikti tiek kainų dinamiką, tiek ūkininkų pelningumą, ypač artėjant žiemos sezonui, kai gyvulių auginimas tampa brangesnis.
