Marius BALKEVIČIUS: Žmonės nepaleidžia vienas kito greitai

Netgi tie, kurie ale „pasakė – padarė“

Netgi patys šalčiausi, nuožmiausi, racionaliausi. Žmogus visada išeina lėtai.

Pavyzdžiui, yra pripratimas – sužinai gerą naujieną, skubi pasidalinti, bet... pasidalinti jau nėra su kuo. Vartai telefoną rankoje ir... lėtai padedi. Perki produktus parduotuvėje – automatiškai meti avokadus, nes ji juos mėgsta, arba perki varškę, nes jis ją valgo. Meti ir negalvoji. Norisi negalvoti – ir norisi juos pirkti. Įpratimas būti reikalingam. Atsiduri gražioje vietoje – viena pirmųjų minčių: o jos čia nėra... arba kaip būtų smagu, jei jis būtų šalia. Fotografuoji, keliauji, mintimis konstruoji dialogus – ką jis ar ji pasakytų, kaip būtų faina, kaip patiktų – netgi kur juokinga būtų.

Inkarų yra daug

Bendri draugai, mėgiama muzika, nuotraukos, kelionės, daiktai, reikalai, paskolos, bendri pomėgiai, filmai, pagalba vienas kitam. Aplinkinių, tėvų, giminių kontekstas, net miegas kartu, net šaltis, kuris dabar jaučiamas būnant vienam.

Yra giluminė atmintis. Net pradedant santykius su kitu, laukia krūva „dejavu“, asociacijų, palyginimų, net vadinimų vienas kito buvusiais vardais, yra sapnai, prisiminimai, spontaniški pasakojimai ir nostalgija.

Yra biochemija. Mes kartais neįvertiname, kaip giliai suauga mūsų kūnai ir energija – iki ląstelių lygmens. Kvapas, skonis, feromonai, hormonai, psichinė kito žmogaus energija, tonas, tonusas, magnetizmas – visa tai mūsų sielos narkotikai. Netekęs jų žmogus „lipa sienom“, bando tą slopinti alkoholiu, atsitiktiniu seksu, pseudo-santykių imitavimais – kad tik sumažintų to žmogaus netektį.

Reikia laiko

Daug kas puola keisti savo kūną – žmonės per 7 metus pakeičia visas kūno ląsteles. Jeigu nelietėte žmogaus 7 metus – prieš jus naujas žmogus. Permiegojote su žmogumi prieš 7 metus – kagi, su tuo žmogumi, kurį matote prieš akis dabar, jūs nesate miegoję. Tai jau kitas žmogus fizine – ląsteline prasme. Štai kodėl daugelis ir puola po skyrybų kuo greičiau save keisti: plaukai, nagai, rūbai, išvaizda, sporto salė, raumenys, riebalai, kūno proporcijos, injekcijos, net skalpelis. Kuo toliau iš ten, kur buvau, kuo greičiau iš ten, koks buvau. Mes bandom mažinti savo prie kito žmogaus pripratusias ir įaugusias ląsteles – mes bandom išrauti ir išdeginti meilę.

Iš pradžių dingsta fizinis kūnas – mes išeiname, arba išeina kitas. Susirenka lagaminus ir išeina. Tada po truputį slopsta ir emocinis – dvasinis jūsų „poros“ kūnas. Jūs jau nekrūptelite išgirdęs jo vardą, jums neužspaudžia gerklės. Mes jau išmokstam šaltai pasakyti kitiems: „Mūsų šeimos daugiau nebėra“, ir nors tas dar kainuoja šiek tiek nervų, bet mes tą jau kontroliuojam.

Ir galiausiai išnyksta net bendrų įpročių, humoro, intymių detalių laukas – jūs jau pamirštate tam tikras detales, rutinas, jūsų dviejų santykių specifiką. Svarstymai ir prisiminimai vyksta faktiniame lygmenyje, ne emociniame.

Kiekvienus santykius pilnai išbaigti užtrunka laiko

Ligą reikia išsirgti, skausmą iškentėti, mirtį išgedėti. Tad jeigu jausmai buvo, ryšys buvo – žmonės neišeina iš karto. Jie išeina pamažu, po truputį, nužudydami ir pastatydami save iš naujo.

Teisingas posakis yra ir tas, kad su kiekviena meile mes paliekame dalį savęs – tie žmonės, kurie turės mus ateityje, turės mus jau kitokius.

77.lt turi leidimą platformoje dalintis autoriniais Mariaus Balkevičiaus tekstais.