Karas Artimuosiuose Rytuose gali pastūmėti link bado dar 9–18 mln. žmonių
Karai ir pasaulinių energijos tiekimo grandinių sutrikimai gali panaikinti dalį pastaraisiais metais pasiektos pažangos mažinant badą. Tarptautinio žemės ūkio plėtros fondo prezidentas Alvaro Lario perspėjo, kad užsitęsę energetikos ir laivybos sukrėtimai papildomai į bado zoną gali nustumti nuo 9 iki 18 mln. žmonių.
Didžiausią susirūpinimą kelia karas Artimuosiuose Rytuose ir laivybos per Hormūzo sąsiaurį sutrikimai. Šiuo maršrutu gabenama didelė pasaulio naftos, suskystintų gamtinių dujų ir trąšų žaliavų dalis, todėl transporto apribojimai paveikia daug platesnę rinką negu vien Persijos įlankos valstybes.
A. Lario teigimu, konfliktai vienu metu didina energijos, trąšų, žemės ūkio produkcijos ir transportavimo sąnaudas. Kuo ilgiau tęsiasi sutrikimai, tuo daugiau išlaidų perkeliama maisto perdirbėjams, prekybininkams ir galiausiai vartotojams.
Energijos ir trąšų kainų šuolis maisto produktus pasieks pavėluotai
Aukštesnė naftos ir dujų kaina žemės ūkį paveikia keliais kanalais. Ūkininkams brangsta dyzelinas, elektros energija, laistymas, derliaus nuėmimas, produkcijos šaldymas ir pristatymas į perdirbimo įmones arba prekyvietes.
Ypač svarbios azoto trąšos, kurių gamyba labai priklauso nuo gamtinių dujų. Pabrangus trąšoms, ūkininkai turi rinktis, ar didinti skolas, mažinti tręšimą, keisti auginamus augalus, ar apskritai atsisakyti dalies planuotų pasėlių.
JT Maisto ir žemės ūkio organizacija aiškina, kad visas krizės poveikis pasireiškia nuoseklia grandine: pirmiausia brangsta energija ir trąšos, vėliau mažėja jų naudojimas bei derlius, tada kyla žaliavų kainos, o paskutiniame etape didėja maisto infliacija. Dėl tokio vėlavimo tikrasis smūgis vartotojams gali būti pajustas per artimiausius 6–12 mėnesių.
Dabartinis maisto kainų sumažėjimas gali būti apgaulingas
FAO pasaulinis maisto kainų indeksas 2026 metų birželį siekė 130,3 punkto ir per mėnesį sumažėjo 0,3 proc. Grūdų, cukraus ir pieno produktų kainų kritimas tuo metu atsvėrė pabrangusią mėsą ir augalinį aliejų.
Šie skaičiai kol kas nerodo viso karo ir brangių trąšų poveikio būsimam derliui. Birželį tarptautinės kviečių kainos mažėjo dėl sparčiai vykusio derliaus nuėmimo ir palankių tiekimo perspektyvų Juodosios jūros regione, tačiau ūkininkų sprendimai mažiau tręšti arba sėti mažiau paaiškės tik vėlesniais sezonais.
Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencija perspėja, kad nacionalinės maisto kainos gali didėti net tada, kai pasaulinės naftos ar grūdų kainos jau pradeda leistis. Transporto sutartys, sandėlių atsargos ir žemės ūkio gamybos ciklai į rinkos pokyčius reaguoja lėčiau, todėl vartotojai kainų smūgį dažnai pajunta pavėluotai.
JT ataskaita atskleidė trapų pagerėjimą: 2025 metais badą kentė 645 mln. žmonių
Naujausioje Jungtinių Tautų ataskaitoje „Pasaulio aprūpinimo maistu ir mitybos būklė 2026“ skelbiama, kad badą patiriančių žmonių dalis mažėjo trečius metus iš eilės. 2025 metais su badu susidūrė apie 645 mln. žmonių, arba 7,8 proc. pasaulio gyventojų, palyginti su 8,1 proc. 2024 metais.
Vidutiniai pasaulio rodikliai slepia didelius skirtumus. Vidutinį arba didelį maisto stygių 2025 metais patyrė maždaug 2,1 mlrd. žmonių, todėl ketvirtadalis pasaulio gyventojų bent dalį metų buvo priversti mažinti suvartojamo maisto kiekį arba rinktis prastesnės kokybės produktus.
Pagal scenarijų, parengtą iki dabartinio Artimųjų Rytų konflikto, 2030 metais badą vis dar galėjo patirti apie 503 mln. žmonių. Įtraukus galimą energijos ir trąšų krizės poveikį, prognozė padidėja iki 510–520 mln. žmonių, tačiau joje dar neįvertintas galimas stipraus El Ninjo poveikis 2026 ir 2027 metų derliui.
Beveik 2,7 mlrd. žmonių jau dabar negali sau leisti visavertės mitybos
Jungtinių Tautų ataskaita rodo, kad pakankamo kalorijų kiekio pagaminimas nebėra vienintelė pasaulinė problema. 2025 metais apie 2,69 mlrd. žmonių, arba beveik trečdalis pasaulio gyventojų, neturėjo pakankamai pajamų sveikai ir įvairiai mitybai.
Vidutinė mažiausia sveikos mitybos kaina pasaulyje išaugo nuo 2,94 perkamosios galios pariteto dolerio vienam žmogui per dieną 2017 metais iki 4,28 dolerio 2025 metais. Didžiąją šios kainos dalį sudaro gyvūninės kilmės produktai, vaisiai ir daržovės, o pigesni krakmolingi pagrindiniai produktai leidžia gauti kalorijų, tačiau neužtikrina visų būtinų maistinių medžiagų.
Net 70–75 proc. galutinės maisto kainos susidaro produktui jau palikus ūkį. Iki 40 proc. bendros kainos gali sudaryti perdirbimas, logistika ir didmeninė prekyba, todėl kuro bei transporto brangimas ypač stipriai veikia greitai gendančius ir maistingesnius produktus.
Afrika aplenkė Aziją pagal badaujančių žmonių skaičių
2025 metais Afrikoje badą patyrė apie 309 mln. žmonių, o Azijoje – maždaug 292 mln. Tai pirmasis kartas, kai Afrika tapo daugiausia badaujančių žmonių turinčiu pasaulio regionu, nors santykinė badaujančių Afrikos gyventojų dalis nežymiai sumažėjo nuo 20,3 iki 20 proc.
Daugiau kaip pusė Afrikos gyventojų susidūrė su vidutiniu arba dideliu maisto stygiumi, o 66,6 proc. negalėjo sau leisti sveikos mitybos. Padėtį sunkina spartus gyventojų skaičiaus augimas, konfliktai, klimato sukrėtimai, priklausomybė nuo importo ir ribotos valstybių galimybės subsidijuoti maistą.
A. Lario duomenimis, Afrikos šalys kasmet importuoja maisto už beveik 100 mlrd. JAV dolerių. Brangstant energijai, trąšoms ir jūrų transportui, kartu didėja importo sąskaitos, spaudimas nacionalinėms valiutoms ir socialinės paramos poreikis.
JT ragina apsaugoti trąšų tiekimą ir remti pažeidžiamiausius ūkininkus
FAO ragina valstybes vengti energijos, trąšų ir žemės ūkio žaliavų eksporto ribojimų, nes tokios priemonės dar labiau mažina pasiūlą bei kelia kainas. Humanitarinėms maisto siuntoms taip pat siūloma taikyti išimtis ir ieškoti alternatyvių sausumos bei jūrų transporto koridorių.
Smulkiesiems ūkininkams siūloma suteikti lengvatinių paskolų, kurių grąžinimas būtų susietas su derliaus ciklu. Parama turėtų būti skiriama tiksliai pažeidžiamiausioms šeimoms ir ūkiams, nes visuotinės subsidijos brangiai kainuoja valstybėms ir dalį naudos perduoda didesnes pajamas gaunantiems vartotojams.
Ilgesnėje perspektyvoje šalys raginamos įvairinti trąšų tiekėjus, plėsti sandėliavimo pajėgumus, modernizuoti drėkinimo sistemas ir tiksliau naudoti trąšas. JT taip pat siūlo investuoti į žaliąjį amoniaką, biologines trąšas, saulės energija varomą laistymą ir atsparesnes maisto tiekimo grandines, kad kitas karas ar prekybos kelio blokada nesukeltų tokio pat masto sukrėtimo.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Energy and fertiliser crisis due to war will continue to drive up food inflation, UN says
https://www.euronews.com/business/2026/07/22/energy-and-fertiliser-crisis-due-to-war-will-continue-to-drive-up-food-inflation-un-says
UNICEF. (2026). UN report: Global hunger levels ease for third consecutive year as regional disparities persist
https://www.unicef.org/press-releases/un-report-global-hunger-levels-ease-third-consecutive-year-regional-disparities
International Fund for Agricultural Development. (2026). The State of Food Security and Nutrition in the World 2026
https://www.ifad.org/en/w/publications/the-state-of-food-security-and-nutrition-in-the-world-2026
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir išsamiai aprašo, kaip karai ir energijos kainų šuoliai gali paveikti maisto kainas ir bado problemas pasaulyje. Informacija yra aktuali ir svarbi lietuvių skaitytojams.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie maisto kainų pokyčius ir jų priežastis, remiasi ekspertų nuomonėmis bei oficialiais šaltiniais, todėl atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra labai aktualus, nes nagrinėja maisto kainų augimo problemas, susijusias su pasauliniais konfliktais, kas tiesiogiai veikia Lietuvos vartotojus. Be to, informacija apie galimą bado plitimą ir maisto infliacijos pasekmes yra svarbi visuomenei.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie galimus maisto kainų pokyčius ir bado grėsmę, susijusią su karu Artimuosiuose Rytuose, kas yra aktualu ir naudinga visuomenei.
Straipsnis perteikia nerimą keliančią informaciją apie maisto kainų augimą ir bado grėsmę, kas gali sukelti nepagrįstą paniką tarp skaitytojų. Tonas yra pernelyg dramatiškas ir gali sukelti emocinę įtampą.
