Gal visuomeninis transliuotojas nėra girdėjęs apie „polls“ ar Analytics – komentuoja skaitytojai
Ar įmanoma, kad nacionalinis transliuotojas, turintis milžinišką auditoriją ir kasdien pasiekiantis šimtus tūkstančių žmonių, dar moka beveik milijoną eurų tam, kad juos apklaustų? Būtent toks klausimas iškilo po to, kai Valstybės kontrolė paviešino audito ataskaitą apie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) veiklą.
Pagal šią ataskaitą, per 2021–2024 metus LRT visuomenės nuomonės apklausoms ir auditorijos monitoringo duomenims išleido 928,9 tūkst. eurų. Vien per 2024 metus – 261,4 tūkst. eurų, iš jų 182,7 tūkst. eurų sumokėta už kasdien teikiamus televizijos ir radijo auditorijos monitoringo duomenis.
Auditoriai pažymėjo, kad šie pirkimai vykdyti neskelbiamų apklausų būdu, t. y. kreipiantis į konkrečius tiekėjus be viešo konkurso. LRT savo paaiškinime teigė, kad tokia praktika atitinka Europos transliuotojų sąjungos (EBU) šalių pavyzdžius. Vis dėlto audito išvadose nėra įrodymų, jog šie tyrimai turėjo apčiuopiamą naudą ar kad jie prisidėjo prie turinio kokybės gerinimo.
Milijonai biudžete, bet klausimų – dar daugiau
LRT 2024 metų biudžetas siekė 74,1 mln. eurų, iš kurių net 72,9 mln. gauta iš valstybės biudžeto. Tai reiškia, kad maždaug 1,2 procento visų išlaidų buvo skirta apklausoms – sumai, kuri verslo sektoriuje atitiktų ištiso marketingo skyriaus metines sąnaudas.
Privatūs žiniasklaidos kanalai tokio masto tyrimų dažniausiai nevykdo. Jie remiasi turimais reitingais, reklamos analitika, skaitmeninėmis įžvalgomis ir portalo lankomumo duomenimis. LRT, turėdama savo portalą, televizijos ir radijo tinklą bei vidines analitikos priemones, teoriškai galėtų pati rinkti didžiąją dalį auditorijos duomenų, be brangių išorinių užsakymų.
Būtent todėl beveik milijono eurų vertės apklausų biudžetas atrodo sunkiai pateisinamas net ir viešojo transliuotojo mastu.
Kas atliko apklausas ir kur dingo likusi suma
Audito dokumente nenurodoma, kokios konkrečiai įmonės atliko apklausas. Žinoma tik tai, kad 182,7 tūkst. eurų iš 2024 m. sumokėta bendrovei, teikiančiai televizijos ir radijo auditorijos monitoringo duomenis. Lietuvoje tokias paslaugas teikia kelios įmonės – tarp jų Kantar ir TNS Kantar.
Tačiau lieka neaišku, kam buvo išleista likusi dalis – beveik 700 tūkst. eurų, ir kokia buvo šių apklausų praktinė nauda. Audito išvadose nenurodyta, ar jos padėjo gerinti turinio kokybę, planuoti programas ar pasiekti naujas auditorijas. Valstybės kontrolės dokumente šie pirkimai fiksuojami kaip faktas, tačiau jų efektyvumas nėra vertinamas.
Kodėl apklausti žiūrovus, kai jie jau tavo rankose
LRT turi milžinišką pasiekiamumą – tiek per televiziją, tiek internete. Ji gali analizuoti, ką žmonės žiūri, skaito, klauso, kokie puslapiai portale populiariausi, kokios temos sulaukia daugiausia dėmesio. Visa ši informacija jau egzistuoja LRT duomenų sistemose.
Nepaisant to, institucija kasmet perka apklausas, kurios kainuoja šimtus tūkstančių eurų. Tokia praktika kelia klausimą, ar LRT vis dar veikia kaip efektyvus viešasis transliuotojas, ar labiau kaip biudžetinė struktūra, kurioje didelės išlaidos tapo įprastu reiškiniu.
Tuo tarpu mažesni regioniniai kanalai ir nepriklausomi naujienų portalai veikia su šimtus kartų mažesniais biudžetais, tačiau auditorijos analizę atlieka savarankiškai – naudodamiesi viešais įrankiais, socialinių tinklų ir svetainių statistika.
Skaidrumo klausimas: ką visuomenė turi teisę žinoti
Viešai finansuojamas transliuotojas turėtų būti pavyzdys – tiek turinio kokybės, tiek finansinės atskaitomybės srityse. Vis dėlto informacija apie LRT apklausas visuomenei neprieinama: nėra aišku, kokie buvo tyrimų tikslai, kokie klausimai buvo užduoti, ar šių apklausų rezultatai kada nors buvo paviešinti.
Kol kas visuomenė mato tik vieną skaičių – 928,9 tūkst. eurų – ir bendrą paaiškinimą, kad taip daro ir kiti Europos transliuotojai. Tačiau ar tai pakankamas argumentas, kai kalbame apie valstybės pinigus?
LRT, kuri pati kasdien analizuoja kitų institucijų išlaidas ir reikalauja skaidrumo iš politikų bei valstybės įmonių, turėtų taikyti tuos pačius principus ir sau. Kol nėra aiškių atsakymų, lieka paprastas klausimas: ar LRT tikrai turi mokėti už tai, kad sužinotų, ką apie ją galvoja jos žiūrovai?
