Vienišos mamos Lietuvoje sudaro reikšmingą šeimų dalį, tačiau pagalba ne visada jas pasiekia
Vienišos mamos Lietuvoje sudaro didelę ir augančią vaikus auginančių šeimų dalį. Valstybinė statistika rodo, kad tai nėra pavieniai atvejai ar trumpalaikė tendencija. Nepaisant to, jų kasdieniai sunkumai viešajame diskurse dažnai lieka paraštėse. Tyrėjai ir ekspertai atkreipia dėmesį, kad problema nėra individualūs sprendimai, o esamos sistemos nepritaikymas vieno suaugusiojo šeimos modeliui.
Sausį Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Lyčių studijų centre surengta apskritojo stalo diskusija „Pagalba vienišoms mamoms: patirtys, iššūkiai ir sprendimai“. Joje dalyvavo mokslo, socialinės politikos ir nevyriausybinių organizacijų atstovės. Diskusijos metu pristatyti tyrimų rezultatai ir aptartos galimos pagalbos kryptys.[1]
Statistika rodo augančią vieno suaugusiojo šeimų dalį Lietuvoje
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, beveik pusė – 44,9 proc. – 2021 metais Lietuvoje išsiskyrusių porų turėjo bendrų nepilnamečių vaikų. Po skyrybų šie vaikai dažniausiai liko gyventi su vienu iš tėvų, dažniausiai – su mama. Tai reiškia, kad vieno suaugusiojo šeimos formuojasi ne išimtiniais atvejais, o kaip dažnas socialinis reiškinys.
Europos Sąjungos statistikos tarnybos duomenimis, 2021 metais vienišų asmenų šeimos Lietuvoje sudarė apie 25 proc. visų namų ūkių, kuriuose auginami vaikai. Šis rodiklis viršija Europos Sąjungos vidurkį, kuris siekia 14 proc. Be to, Lietuvoje šis skaičius kasmet auga, o tai leidžia kalbėti apie ilgalaikę tendenciją.[2]
Pagal Eurostat duomenis, 2024 metais visoje Europos Sąjungoje 5,4 proc. 25–54 metų moterų buvo vienišos motinos su vaikais, kai tuo tarpu vyrų ši dalis siekė 1,0 proc. Lietuvoje šis skirtumas dar ryškesnis. 2021 metų gyventojų surašymo duomenimis, vienos su vaikais gyvena 9,6 proc. visų šalies moterų, o tarp vyrų tokių yra tik 1,2 proc.
„2024-aisiais, Eurostat skaičiavimais, Lietuvoje gyveno 96,3 tūkst. vieno suaugusiojo asmens su vaikais šeimų. Šis skaičius tolygiai augo nuo 2020-ųjų, kuomet tokių šeimų buvo apie 70 tūkst. Tad turime reikšmingą, augančią ir itin pažeidžiamą visuomenės dalį, kurios poreikiai lieka nematomi, neišgirsti ir neatliepti. Dažniausiai vienišo suaugusiojo asmens šeimos sunkumai gula būtent ant moterų pečių“, – teigia Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Lyčių studijų centro vadovė prof. dr. Aurelija Novelskaitė.
Tyrimai rodo, kad vienišų mamų sunkumai yra struktūriniai, o ne asmeniniai
Viešojoje erdvėje vis dar pasitaiko stereotipų, kurie vienišas mamas sieja su neatsakingumu ar priklausomybe nuo paramos. Tačiau mokslinių tyrimų duomenys šių įsitikinimų nepatvirtina. Tyrėjai pabrėžia, kad realūs sunkumai kyla dėl teisinio, administracinio ir socialinio neapibrėžtumo.
Dr. Rūtos Latinytės atliktas tyrimas „Vienišų motinų medijų aplinka ir patirties naratyvai fenomenologinės antropologijos požiūriu“ rodo, kad didžiausi iššūkiai yra sisteminiai. Tai apima teisinių procesų sudėtingumą, finansinį nestabilumą ir ribotą pagalbos prieinamumą. Asmeninės moterų pastangos dažnai lieka nematomos.
„Viešajame diskurse vienišos mamos dažnai vaizduojamos per kaltės ar neatsakingumo prizmę, tačiau realybėje matome priešingą vaizdą – tai itin atsakingos, savarankiškos, nuolat sprendimus priimančios moterys, kurios stengiasi išgyventi visuomenėje, nepritaikytoje vieno suaugusio šeimos modeliui. Nepaisant to, jos nuolat susiduria su teisiniu neapibrėžtumu, finansiniu nestabilumu, aplinkinių nepalaikymu ir emociniu perdegimu“, – teigė dr. R. Latinytė.
Pogimdyminės depresijos centro vadovė Nida Vildžiūnaitė diskusijoje išskyrė kelias pagrindines problemų grupes. Pasak jos, vienišos mamos susiduria su diskriminacija, informacijos trūkumu ir ribotu pagalbos prieinamumu. Prie to prisideda ir vis dar gaji psichikos sveikatos stigma, kuri apsunkina sprendimą ieškoti profesionalios pagalbos.
Informacijos ir institucijų trūkumas verčia pagalbos ieškoti neoficialiais kanalais
Diskusijos dalyvės atkreipė dėmesį, kad daug vienišų mamų pirmiausia pagalbos ieško socialiniuose tinkluose. „Facebook“ grupės dažnai tampa vieta, kur ieškoma patarimų apie skyrybas, alimentus, vaikų globą ar socialinę paramą. Tai rodo, kad oficiali informacija ne visada pasiekiama aiškiai ir suprantamai.
Ekspertės pažymėjo, kad šios savitarpio pagalbos grupės faktiškai atlieka „pirmosios institucijos“ funkciją. Moterys jose dalijasi patirtimi ir praktiniais sprendimais, tačiau tai ne visada gali pakeisti sisteminę pagalbą. Toks modelis išryškina tarpinstitucinio bendradarbiavimo spragas.
Vilniaus moterų namų ekspertė dr. Zuzana Vasiliauskaitė pabrėžė, kad vienišų mamų patiriami sunkumai siejasi su platesniais moterų teisių ir socialinės politikos klausimais. Jos teigimu, daugelis problemų atsiranda dėl to, kad infrastruktūra ir viešosios paslaugos ne visada pritaikytos realioms šeimų situacijoms.
Institucijos kalba apie pokyčius, tačiau sprendimų poveikis dar neaiškus
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Teresa Roščinska informavo, kad pastaraisiais metais numatytos tam tikros priemonės, skirtos šeimų politikai ir informacijos sklaidai. Tarp jų – socialinės kampanijos, informacinės tinklalaidės ir mokymai savivaldybių specialistams. Šių priemonių tikslas – gerinti komunikaciją ir mažinti stigmatizuojantį požiūrį.
„Planuojama organizuoti mokymus, padėsiančius darbuotojams jautriau ir profesionaliau bendrauti su pažeidžiamų visuomenės grupių nariais, taip sudarant sąlygas vienišoms mamoms ir kitoms šeimoms sulaukti daugiau supratimo, dėmesio ir reikalingos pagalbos savo gyvenamosiose savivaldybėse“, – teigė T. Roščinska.
Kartu ji pabrėžė, kad ikimokyklinio ugdymo srityje fiksuojami teigiami pokyčiai. Savivaldybių duomenimis, daugiau kaip 90 proc. vaikų nuo 2 metų dalyvauja ikimokyklinio ugdymo programose. Vis dėlto diskusijos dalyvės sutiko, kad vien informacinių priemonių nepakanka, jei nėra aiškios ir lengvai pasiekiamos pagalbos sistemos.
Ekspertės pabrėžė, jog be sklandžios komunikacijos ir aiškių sprendimų vienišų mamų poreikiai ir toliau gali likti nematomi. Parengtos rekomendacijos bus toliau pristatomos institucijoms, tačiau jų įgyvendinimo terminai ir apimtis kol kas nėra detalizuoti.
