Lietuva sieks galimybės numušti dronus ir tada, kai pilotas jų nemato

Lietuva ketina su NATO aptarti, ar oro erdvę pažeidusį droną būtų galima numušti ir tuomet, kai jis matomas naikintuvo radare, bet pilotas jo negali apžiūrėti. Apie tai premjeras Mindaugas Sinkevičius pranešė po sekmadienio incidento Pasvalio rajone, kur nukritusio drono nuolaužos apgadino važiuojantį automobilį. Tvarka dar nepakeista, o konkreti jos įsigaliojimo data nepaskelbta.

Pasvalio rajone nuolaužos pasiekė civilinį automobilį

Sekmadienį dronas sudužo Juodžionių kaime, Pasvalio rajone. Nuolaužos užkrito ant keliu važiavusio automobilio, tačiau jame buvę žmonės nenukentėjo.

Dėl į Lietuvos oro erdvę patekusio objekto Panevėžio ir Šiaulių apskrityse ryte buvo paskelbtas oro pavojus. Maždaug po valandos jis atšauktas. Premjero teigimu, pats objektas buvo užfiksuotas dar prieš perspėjimą gyventojams.

Incidentas parodė tiesioginę grėsmę civiliams: net ir nenukentėjus žmonėms, drono kritimas apgadino jų turtą. Dabar keliamas klausimas, ar prastas matomumas neturėtų užkirsti kelio kariškiams panaudoti ginklą prieš aptiktą objektą.

M. Sinkevičius: radaro duomenų dabar nepakanka

LRT laidoje „Dienos tema“ premjeras aiškino, kad kliūtimi numušti droną gali tapti debesuotumas ar kitos oro sąlygos. Pasak jo, pagal dabar taikomą tvarką vien naikintuvo radare matomo objekto nepakanka.

„Dabar naikintuvo radare matai skrendantį objektą. Vizualiai objekto kaip pilotas gali nematyti dėl debesuotumo, prastų oro sąlygų, todėl iš esmės tai neleidžia mums panaudoti kinetinės jėgos, t. y. numušti drono. Galima šį režimą keisti, nes yra erdvės. NATO gali tai palikti nacionalinei teisei, kad jeigu radare yra matomas objektas, o ore esantis naikintuvas priima sprendimą numušti, tai objektas ir bus numuštas“

Taip M. Sinkevičius LRT apibūdino ir dabartinį apribojimą, ir galimą jo pakeitimą. Kalbama apie sprendimo panaudoti ginklą sąlygas, o ne apie jau suteiktą leidimą numušti kiekvieną neidentifikuotą objektą.

Tikslaus galiojančios tvarkos dokumento ar konkretaus teisės akto straipsnio premjeras šiame paaiškinime nenurodė. Todėl jo komentaras nėra pakankamas išsamiai nustatyti visas dabar galiojančias numušimo sąlygas ir išimtis.

Su NATO bus tariamasi dėl sprendimo teisės

Premjero įvardyta kryptis – konsultacijos su NATO dėl to, kokius sprendimus Lietuva galėtų priimti pagal nacionalines taisykles. Jo aptartame variante sprendimą numušti radare matomą objektą priimtų ore esantis naikintuvas.

Tačiau tai kol kas galimybės apibūdinimas. Nepaskelbta, kokia būtų tiksli leidimo panaudoti ginklą grandinė, kas vertintų grėsmę žmonėms ant žemės ir kokio patvirtinimo reikėtų pilotui.

Politinį pavedimą pradėti konsultacijas paskelbė premjeras. Pirmadienį incidentas aptartas Nacionalinio saugumo komisijos posėdyje. Lietuvos kariuomenė pateikė duomenų apie galimą drono atskridimo kryptį, o krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas komentavo incidento aplinkybes.

Vis dėlto atskiro Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės išaiškinimo, kuriuo būtų detalizuota siūloma nauja numušimo procedūra, nepaskelbta. Taip pat neįvardyta, ar reikėtų keisti įstatymą, karines ginklo panaudojimo taisykles, ar institucijų veiksmų derinimo tvarką. Vien premjero pareiškimas šių klausimų neišsprendžia.

Pasieniui ir miestams svarbus ne tik numušimas, bet ir kritimo vieta

Pasienio gyventojams siūlomas pakeitimas būtų svarbus tuo, kad prastas matomumas nebebūtų tokia pati kliūtis neutralizuoti oro erdvę pažeidusį objektą. Tačiau ar tai leistų droną sustabdyti dar pasienyje, priklausytų nuo konkretaus incidento aplinkybių. Tokia garantija nepaskelbta.

Pasvalio atvejis taip pat rodo, kodėl svarbu vertinti nuolaužų pavojų. Sprendimas numušti objektą savaime neatsako į klausimą, kur nukris jo dalys. Kaip būsimoje tvarkoje būtų saugomi gyvenamieji rajonai, keliai ir kiti civiliniai objektai, dar nepaaiškinta.

Oro uostams ir keleiviams konkrečių naujų taisyklių, skrydžių ribojimų ar kitokių pokyčių nepaskelbta. Todėl šis pareiškimas kol kas nekeičia nei kelionių tvarkos, nei gyventojų veiksmų gavus perspėjimą apie oro pavojų.

Radus galimas drono nuolaužas, jų nereikėtų liesti ar bandyti vežtis. Apie radinį reikia pranešti numeriu 112 ir laikytis tarnybų nurodymų.

Per mėnesį tikimasi pajudėti su konsultacijomis

Po Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio M. Sinkevičius teigė, kad dronas buvo ukrainietiškos kilmės ir nešė sprogmenis. R. Kaunas LRT incidentą siejo su Ukrainos ataka prieš Sankt Peterburgą. Šiuos pareigūnų teiginius svarbu atskirti nuo galutinių tyrimo išvadų: galutinai patvirtintos informacijos apie drono krovinį nėra.

Artimiausias paskelbtas žingsnis – konsultacijos su NATO dėl reagavimo taisyklių peržiūros.

„Buvo pavesta, pareikalavau, kad būtų pradėtos konsultacijos su NATO puse. Tas buvo pažymėta protokole, tas turbūt bus realizuota per mėnesį. Mums reikia persvarstyti algoritmą“

Taip premjeras M. Sinkevičius sakė LRT. Jo paminėtas mėnuo nėra patvirtinta naujos tvarkos įsigaliojimo data. Po konsultacijų turėtų paaiškėti, kokius dokumentus siūloma keisti ir kam būtų suteikta teisė priimti galutinį sprendimą dėl numušimo.