Lenkijos valdžia referendume piliečiams žada pateikti aibę klausimų
Valdžia turi įsiklausyti į visuomenės poreikius ir nuomonę bei pačius aktualiausius įstatymų aktus priimti būtent pagal ją. Tačiau kai kuriais atvejais, itin plati nuomonės laisvė piliečiams yra suteikiama neatsitiktinai, o siekiant sulaukti palankumo prieš artėjančius rinkimus. Būtent tokią situaciją galima išvysti mūsų kaimyninėje Lenkijoje.
Nelegalūs migrantai, mažinama sienų apsauga, išparduodamos valstybinės įmonės ir į pensiją išeinančiųjų amžiaus riba – visi šie itin platūs ir reikšmingi klausimai turėtų būti atsakyti per mūsų planuojamą surengti referendumą, kuris įvyks tą pačią dieną kaip ir spalio 15 d. suplanuoti parlamento rinkimai[1].
Šiuos klausimus referendumui pateikė šalies valdančioji partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS). Tiesa, šio plataus masto referendumo klausimus ketvirtadienį turėtų patvirtinti žemieji parlamento rūmai, kuriuose PiS turi nedidelę daugumą.
Vis dėlto, šalies politikos ir teisės ekspertai jau dabar pabrėžia, kad referendumui pateikti klausimai ir jų formuluotės nėra rimtos teisėkūros pavyzdžiai; jais veikiau siekiama sukelti problemų pagrindinei PiS varžovei rinkimuose, centro dešiniųjų Pilietinei platformai (PO) ir jos lyderiui, europines pažiūras atvirai deklaruojančiam Donaldui Tuskui[2].
Lenkijos valdantieji jau kuris laikas skelbia, kad D. Tusko sugrįžimas į valdžią ne juokais pakenktų šalies ekonominiam vystymuisi ir nacionaliniam saugumui.
Referendume bus klausiama apie privatizavimą, migrantus ir pensijinį amžių
Lenkijos vyriausybė žemiesiems parlamento rūmams neseniai pateikė didelės apimties pasiūlymą dėl referendumo surengimo. Numatytas referendumas apimtų net keturis, skirtingus klausimus, susijusius su valstybinio turto privatizavimu, pensinio amžiaus ribos keitimu, pasienio tvoros Baltarusijos pasienyje įrengimu ir Europos Sąjungos (ES) pasiūlymu dėl prieglobsčio prašytojų paskirstymo kvotų[3].
Pirmasis klausimas referendume palies valstybinio turto padėtį ir skamba taip: „Ar pritariate valstybinių įmonių pardavimui užsienio subjektams, jei lenkai prarastų strateginių ekonomikos sektorių kontrolę?“
Vyriausybės pasiūlyme šis klausimas pagrindžiamas tuo, kad dabartinė opozicinės Pilietinės platformos (PO) vyriausybė 2007-2015 m. vykdė plataus masto valstybės turto privatizavimą ir leido parduoti strategines energetikos įmones Rusijai. Manoma, kad dabartinė opozicija ir toliau atvirai pasisako už tokio plano tęstinumą.
Tiesa, valdančiųjų kritikai pastebi, kad anksčiau vykdytas komunistinių įmonių privatizavimas atnešė investicijų ir pakėlė Lenkijos įmonių techninį lygį.
Antrasis potencialaus referendumo klausimas skamba taip: „Ar pritariate pensinio amžiaus ilginimui, įskaitant 67 metų amžiaus sugrąžinimą vyrams ir moterims?“
Šis referendumo klausimas grindžiamas tuo, kad 2012 m. Pilietinės platformos (PO) koalicinė vyriausybė padidino pensinį amžių iki 67 metų, o valdant dabartinei koalicinei vyriausybei jis buvo sumažintas iki 60 metų moterims ir 65 metų vyrams.
Trečiasis klausimas yra susijęs su Lenkijos sienos apsauga ir skamba taip: „Ar pritariate užtvaros Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje išardymui?“
Šis klausimas yra susijęs su nelegalios migracijos į Lenkiją per Baltarusijos sieną, problemą, be to, su augančia grėsme, kuria gali tapti privačios Rusijos kariuomenės grupuotės „Vagner“ dislokavimas Baltarusijoje. Dabartiniai lenkų valdantieji pastebi, kad opozicijos jėgos tvorą pasienyje vadina „nereikalinga“.
Ketvirtasis klausimas taip pat yra susijęs su migracija: „Ar pritariate tūkstančių nelegalių imigrantų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos priėmimui pagal Europos biurokratijos propaguojamą priverstinio perkėlimo mechanizmą?“
Tai yra reakcija į ES kalbas apie kiekvienai šaliai-nariai nustatomas migrantų kvotų ribas. Lenkijos valdžia tokiam pasiūlymui akivaizdžiai priešinasi.
Pagal dabartines lenkų valdančiųjų indikacijas, referendumą bus siekiama surengti šių metų spalio 15 d. Būtent šią dieną Lenkijoje įvyks ir šalies parlamento rinkimai.
Įdomu tai, kad tai ne pirmas kartas, kai valdančioji Lenkijos partija, norėdama padidinti savo populiarumą ir užtikrinti rinkėjų paramą rinkimuose , pasitelkia referendumo idėją.
Dar 2015 m. tuometis Lenkijos prezidentas Bronislovas Komorovskis bandė taisyti savo įvaizdį ir prieš perrinkimo kampanijos startą pasiūlė surengti referendumą dėl politinių partijų finansavimo. Jis taip pat siūlė įvesti pirmumo rinkimų sistemą.
Tačiau tuomet referendume dalyvavo tik 7 proc. lenkų, t. y. gerokai mažiau nei 50 proc. reikalingų, kad referendumas būtų galiojantis, o ir B. Komorovskis galiausiai rinkimus pralaimėjo.
Lenkijos opozicija siūlo boikotuoti referendumą
Kai kurie lenkų politikos apžvalgininkai ir opozicijos atstovai kritiškai vertina dabar pristatomo referendumo idėją ir pabrėžia, kad nė vienas iš šių klausimų nėra labai prasmingas ar tikslingai parengtas.
Pavyzdžiui, privatizavimo klausimas yra pernelyg bendrinis, diskusijos apie pensiją išeinančių asmenų amžių šiuo metu stokoja pagrindo, nesvarstytinas, ypač dabar, augant įtampoms dėl „Vagner“ yra ir apsaugos nuo Baltarusijos klausimas.
Paliečiant migracijos klausimą, opozicionieriai teigia, kad ES migracijos paktą jau patvirtino valstybės narės, o tai reiškia, kad Lenkijos vyriausybė nebeturi jokios tiesioginės įtakos sprendžiant šį klausimą.
Atsižvelgiant į tai, kritikai teigia, kad referendumo tikslas yra grynai politinis, o balsavimas bus skirtas paskatinti lenkus atmesti tai, ką PiS pristato kaip D. Tusko darbotvarkę. Dėl to, pats D. Tuskas ragina rinkėjus boikotuoti referendumą[4].
„Tikrajame referendume bus balsuojama dėl vienintelio svarbaus klausimo: kas valdys Lenkiją po spalio 15 d.“, – akcentavo D. Tuskas.
Boikotuojant referendumą, rinkėjai turėtų atsisakyti referendumo biuletenio, o rinkimų apylinkės pareigūnai šį atsisakymą turėtų patvirtinti raštu.
Nors manoma, kad prie raginimų boikotuoti valdančiųjų idėjinį referendumą prisidės ir kitos lenkų opozicinės jėgos, kol kas valdantieji PiS nesiskundžia populiarumu ir lyderiauja visuomenės palankumo apklausose su 36 proc. palaikymu.
To pakanka, kad PiS užimtų pirmąją vietą rinkimuose, bet nepakanka, kad ji laimėtų daugumą naujajame parlamente. Antroje vietoje yra D. Tusko Pilietinė platforma su 29 proc. palaikymo.
