Jungtinė Karalystė kuria 70 mln. eksponatų skaitmeninį „supermuziejų“ – DI padės perprasti milijardų metų Žemės istoriją

DiSSCo UK per dešimtmetį ketina skaitmeninti apie pusę daugiau kaip 140 mln. Jungtinės Karalystės gamtos istorijos eksponatų

Jungtinėje Karalystėje pradedamas vienas ambicingiausių gamtos istorijos skaitmeninimo projektų pasaulyje. Naujoji DiSSCo UK sistema turėtų sujungti daugiau kaip 100 muziejų, botanikos sodų, universitetų ir kitų institucijų kolekcijas į bendrą skaitmeninę infrastruktūrą.

Šiose kolekcijose saugoma daugiau kaip 140 mln. biologinių ir geologinių objektų – nuo vabzdžių, augalų bei gyvūnų liekanų iki fosilijų, mineralų ir meteoritų. Jie apima maždaug 4,6 mlrd. metų Žemės istoriją.

Per dešimties metų programą planuojama skaitmeniniu būdu padaryti prieinamą maždaug pusę šio turto – apie 70 mln. eksponatų.

Tai nebus vienas naujas fizinis muziejus. „Supermuziejus“ iš esmės bus milžiniška tarpusavyje sujungta internetinė duomenų sistema, leidžianti iš vienos vietos pasiekti skirtingose Jungtinės Karalystės institucijose saugomus eksponatus.

£155,6 mln. vertės projektas turėtų sutrumpinti šimtmečius truksiantį rankinį darbą iki maždaug dešimties metų

DiSSCo UK finansuojama iš Jungtinės Karalystės mokslinių tyrimų ir inovacijų agentūros (UKRI) infrastruktūros fondo. Projektui per dešimtmetį skirta £155,6 mln.

Programą vykdo Menų ir humanitarinių mokslų tyrimų taryba kartu su Londono Gamtos istorijos muziejumi.

Vienas pagrindinių projekto tikslų – automatizuoti procesą, kurį žmonėms rankiniu būdu tektų vykdyti šimtus metų.

Kiekvieną muziejaus egzempliorių reikia ne tik nufotografuoti. Būtina perskaityti jo etiketę, atpažinti rūšį, kolekcijos numerį, radimo vietą, datą, rinkėjo pavardę ir kitą mokslinę informaciją. Kai kurie užrašai yra ranka rašyti prieš kelis šimtus metų.

Tam planuojama naudoti robotizuotas fotografavimo sistemas, kompiuterinę regą ir dirbtinį intelektą (DI), galintį automatiškai nuskaityti, klasifikuoti ir tikrinti milijonus įrašų.

Dirbtinis intelektas skaitys senovines etiketes, atpažins rūšis ir automatiškai ištrauks informaciją iš eksponatų vaizdų

Didžiausias DI vaidmuo projekte bus ne kurti naujus tekstus, o analizuoti milžiniškus vizualinės ir archyvinės informacijos kiekius.

Mašininio mokymosi sistemos bus naudojamos senoms etiketėms transkribuoti, vaizduose esančioms rūšims identifikuoti, duomenų kokybei tikrinti ir skirtinguose muziejuose esantiems objektams tarpusavyje susieti.

Augalų kolekcijose jau išbandomos sistemos, kurios iš skaitmeninių herbariumo lapų gali automatiškai atpažinti lapus ir išmatuoti jų savybes.

Tokios priemonės leidžia tyrėjams analizuoti ne kelias dešimtis ar šimtus egzempliorių, o milijonus jų vienu metu.

Tai iš esmės pakeičia gamtos istorijos tyrimų mastą: kolekcija tampa ne vien saugomų fizinių objektų rinkiniu, bet milžinišku struktūrizuotų duomenų masyvu.

Pirmiausia bus skaitmeninami ne dinozaurai ir banginiai, o vabzdžiai, drugiai, musės, paparčiai ir herbariumų augalai

Pirmasis projekto etapas nebus skirtas didžiausiems ar vizualiai įspūdingiausiems muziejų eksponatams.

Pradžioje daugiausia dėmesio bus skiriama botanikos ir bestuburių kolekcijoms – vabzdžiams, drugiams, kandims, musėms, presuotiems augalams ir paparčiams.

Tam yra mokslinė priežastis. Tokie nedideli organizmai dažnai yra vieni jautriausių aplinkos pokyčių rodiklių.

Jeigu muziejuje išsaugota šimtmečius apimanti tos pačios vabzdžių ar augalų rūšies kolekcija, galima stebėti, kaip laikui bėgant keitėsi jos paplitimas, dydis, fenologija ir geografinė aplinka.

Todėl kuklus stalčius su tūkstančiais musių moksliniu požiūriu gali būti vertingesnis už vieną didžiulį muziejaus skeletą.

Vien Velse bus nuskenuota apie pusė milijono vabzdžių ir augalų, o Škotijos nacionalinėse kolekcijose saugoma apie 13 mln. objektų

Pirmoji didelė skaitmeninimo banga prasideda Velse ir Škotijoje.

Velse planuojama nuskenuoti apie pusę milijono vabzdžių ir augalų egzempliorių. Tarp jų bus tiek dideli spalvingi drugiai, tiek vos kelių milimetrų dydžio musės.

Škotijoje Karališkasis Edinburgo botanikos sodas ir Nacionaliniai Škotijos muziejai kartu saugo apie 13 mln. gamtos istorijos objektų.

Prie jų prisidės dešimtys mažesnių Škotijos kolekcijų, kurių eksponatai apima aplinką nuo jūros lygio iki aukščiausių kalnų.

Tokiu būdu bus galima sukurti kelių šimtų metų trukmės augalijos ir gyvūnijos pokyčių žemėlapį.

Skaitmeniniame muziejuje jau yra daugiau kaip 18 mln. įrašų, tačiau tai tik būsimos sistemos pradžia

DiSSCo UK projektas neprasideda nuo nulio.

2026 m. vasarą sistemos duomenų portale jau buvo sukaupta daugiau kaip 18 mln. skaitmeninių įrašų.

Didelę jų dalį pateikė stambios institucijos, kurios kolekcijų skaitmeninimą pradėjo gerokai anksčiau – Londono Gamtos istorijos muziejus, Kew karališkieji botanikos sodai ir kitos nacionalinės kolekcijos.

Naujoji programa turėtų įtraukti ir šimtus iki šiol menkai skaitmenintų arba apskritai internete nematomų rinkinių.

Tai ypač svarbu mažesniems regioniniams muziejams, kuriuose kartais saugomi unikalūs vietinės gamtos eksponatai, neturintys analogų didžiosiose nacionalinėse kolekcijose.

Tarp skaitmenizuojamų objektų bus ir Charleso Darwino surinktas arklio dantis bei neįprastos giliavandenės žuvys

Vienas projekto patrauklumų plačiajai visuomenei – galimybė internete pamatyti eksponatus, kurie paprastai laikomi muziejų saugyklose.

Tarp tokių objektų yra maždaug 1833 m. dabartinės Argentinos teritorijoje Charleso Darwino surinktas arklio dantis.

Skaitmeninėje sistemoje atsiras ir gerokai egzotiškesnių gyvūnų, pavyzdžiui, vadinamųjų trikojių žuvų, gyvenančių dideliame gylyje ir į dugną besiremiančių pailgintais pelekais.

Didžioji dalis gamtos istorijos muziejų kolekcijų niekada nebūna eksponuojama parodų salėse. Lankytojai paprastai mato tik labai nedidelę dalį viso saugomo turto.

Skaitmeninimas pirmą kartą leis milžinišką šių fondų dalį pasiekti iš telefono ar kompiuterio.

Šimtmečius rinkti muziejų eksponatai leis stebėti, kaip pramonės revoliucija, urbanizacija ir klimato kaita keitė gamtą

Muziejaus egzempliorius yra ne tik išsaugotas gyvūnas ar augalas. Jis yra konkretaus laiko ir vietos įrodymas.

Jeigu XIX a. surinkto vabzdžio etiketėje nurodyta jo radimo vieta ir data, o po šimto metų toje pačioje vietovėje surenkami nauji egzemplioriai, galima tiesiogiai palyginti aplinkos pokyčius.

Londono Gamtos istorijos muziejaus mokslininkai pabrėžia, kad jų kolekcijos apima tokius fundamentalius laikotarpius kaip pramonės revoliucija.

Sujungus milijonus tokių taškų, galima rekonstruoti, kaip keitėsi rūšių paplitimas, kaip jas veikė žemės naudojimas, tarša, temperatūros kilimas ir miestų plėtra.

Tai leidžia ne tik geriau suprasti praeitį, bet ir kalibruoti modelius, bandančius prognozuoti ateities pokyčius.

70 mln. eksponatų duomenys gali būti naudojami prognozuojant rūšių nykimą, maisto sistemų rizikas ir ligų plitimą

DiSSCo UK nėra vien muziejų modernizavimo projektas.

Skaitmenizuotos kolekcijos jau naudojamos modeliuojant rūšių reakciją į klimato kaitą, ieškant biologinės įvairovės nykimo priežasčių ir analizuojant ligų plitimo riziką.

Augalų kolekcijos gali būti ypač svarbios maisto saugumui. Laukiniai kultūrinių augalų giminaičiai dažnai turi savybių, kurios padeda išgyventi sausras, kenkėjus ar ligas.

Senieji herbariumai gali parodyti, kur tokios populiacijos istoriškai augo ir kaip jų paplitimas keitėsi.

Vabzdžių kolekcijos savo ruožtu leidžia tirti apdulkintojų mažėjimą, žemės ūkio kenkėjų plitimą ir kraštovaizdžio būklę.

Fosilijų ir uolienų skaitmeninimas gali padėti ieškoti mineralų, reikalingų baterijoms ir žaliajai energetikai

Projektas neapsiribos biologija.

Vėlesniuose etapuose į sistemą bus įtraukiama daugiau fosilijų, uolienų ir mineralų kolekcijų.

Šie duomenys gali būti naudojami geologiniams tyrimams ir potencialiems kritinių žaliavų telkiniams analizuoti.

Tokie mineralai kaip litis, nikelis, kobaltas ir retieji žemės elementai yra svarbūs baterijoms, elektromobiliams, vėjo jėgainėms ir kitoms energetikos technologijoms.

Istorinės geologinės kolekcijos gali saugoti informaciją apie telkinius ar mineralines struktūras, kurios buvo surinktos dar tais laikais, kai jų ekonominė reikšmė buvo visai kitokia.

Todėl šimtmečius muziejų lentynose gulėję akmenys XXI a. gali įgyti visiškai naują strateginę vertę.

„Supermuziejus“ bus atviras ne tik mokslininkams – milijonai eksponatų taps prieinami kiekvienam internetu

Vienas svarbiausių DiSSCo UK principų yra atvira prieiga.

Projektas kuriamas taip, kad skaitmeniniais egzemplioriais ir jų duomenimis galėtų naudotis ne tik universitetai ar mokslinių tyrimų institutai.

Moksleiviai, mokytojai, gamtos entuziastai ir paprasti interneto vartotojai taip pat galės ieškoti gyvūnų, augalų, fosilijų bei mineralų.

Programos vadovai tikisi, kad tai pakeis patį muziejaus suvokimą. Vietoje institucijos, kurioje lankytojas gali pamatyti tik tai, kas telpa ekspozicijų salėse, atsiras prieiga prie beveik visų kolekcijos sluoksnių.

Didžiausias pokytis vis dėlto bus skirtas mokslui: pirmą kartą dešimtys milijonų iki šiol atskirai saugotų egzempliorių taps vienu tarpusavyje analizuojamu duomenų rinkiniu.

Dirbtinis intelektas čia nekeičia muziejininkų – jis leidžia pagaliau perskaityti informaciją, kurios žmogui nepakaktų gyvenimo apdoroti

DiSSCo UK gerai parodo vieną praktiškiausių dirbtinio intelekto taikymo sričių.

Problema nėra tai, kad žmonės nežino, kaip fotografuoti vabzdį ar perrašyti muziejaus etiketę. Problema – mastas.

Kai kalbama apie daugiau kaip 140 mln. eksponatų, rankinis skaitmeninimas tampa beveik neįgyvendinama užduotimi.

Robotika leidžia greičiau fotografuoti objektus, o DI – atpažinti etiketes, tikrinti duomenis, identifikuoti vaizdus ir tarpusavyje susieti informaciją.

Būtent todėl projektas, kuris tradiciniais metodais galėtų užtrukti šimtmečius, dabar planuojamas dešimčiai metų.

Jeigu programa bus įgyvendinta pagal planą, Jungtinė Karalystė turės ne tik vieną didžiausių pasaulyje skaitmeninių gamtos istorijos kolekcijų, bet ir duomenų bazę, kurioje 4,6 mlrd. metų planetos istoriją bus galima analizuoti beveik taip pat, kaip šiandien analizuojami dideli ekonomikos ar klimato duomenų rinkiniai.