Krūties vėžys: kurie mitai nepagrįsti ir kam Lietuvoje priklauso nemokama patikra

Krūties vėžio riziką svarbiau vertinti pagal amžių, paveldimumą ir kitus medicininius veiksnius, o ne pagal dėvimą liemenėlę ar naudojamą dezodorantą. Apie paplitusius mitus „Delfi“ kalbėjęs gydytojas Antanas Pempė atkreipė dėmesį į profilaktinę patikrą: Lietuvoje nuo 2025 metų pagal valstybės finansuojamą programą mamografija skiriama 45–74 metų moterims imtinai, kartą per dvejus metus.

Tačiau atsiradus naujam guzeliui ar kitam krūties pokyčiui laukti programinės patikros nereikia. Tokiu atveju į šeimos gydytoją svarbu kreiptis nepriklausomai nuo amžiaus ar paskutinio tyrimo datos.

Liemenėlės ir dezodorantai nėra įrodyti krūties vėžio rizikos veiksniai

Kaip rašo „Delfi“, krūties vėžio mitus komentavo Antanas Pempė, portalo pristatomas kaip Šeškinės poliklinikos Radiologijos ir diagnostikos skyriaus vedėjas, gydytojas echoskopuotojas. Jis atmetė teiginius, kad ligą sukelia liemenėlės su lankeliais ar įprastų dezodorantų naudojimas.

Šiuo klausimu gydytojo komentaras atitinka patikimų onkologijos šaltinių informaciją. JAV Nacionalinis vėžio institutas nurodo, kad nėra mokslinių įrodymų, patvirtinančių ryšį tarp antiperspirantų ar dezodorantų naudojimo ir krūties vėžio. Tai paaiškinama instituto informacijoje apie antiperspirantus ir vėžio riziką.

Amerikos vėžio draugija taip pat nurodo, kad moksliniai duomenys nepatvirtina ryšio tarp liemenėlių dėvėjimo ir krūties vėžio. Teiginys, esą lankeliai sutrikdo limfos tekėjimą ir dėl to sukelia vėžį, nėra pagrįstas.

Tai nereiškia, kad kiekviena kosmetikos priemonė tinka kiekvieno žmogaus odai. Tačiau odos sudirginimas ir krūties vėžio rizika yra skirtingi dalykai. Atsisakyti liemenėlės ar dezodoranto kaip vėžio prevencijos priemonės pagrindo nėra.

Implantai: įprastas krūties vėžys ir reta limfoma nėra tas pats

Apie implantus būtina kalbėti tiksliau. JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) nurodo nenustačiusi silikoninių implantų ryšio su įprastu krūties vėžiu. Vis dėlto tai nėra teiginys, kad implantai neturi jokios su piktybinėmis ligomis susijusios rizikos.

FDA informacijoje apie krūtų implantus aprašoma su jais susijusi anaplastinė didelių ląstelių limfoma. Tai imuninės sistemos vėžys, o ne įprastas krūties audinio vėžys. Ši reta liga dažniau siejama su šiurkštaus paviršiaus implantais.

„Delfi“ A. Pempė teigė, kad implantai netrukdo apžiūrėti krūties audinių. Tačiau Amerikos vėžio draugija patikslina: mamografijoje implantai gali užstoti dalį audinio, todėl dažnai reikia papildomų vaizdų. Registruojantis mamografijai ir prieš tyrimą būtina pasakyti apie turimus implantus.

FDA rekomenduoja kreiptis į gydytoją, jeigu praėjus pradiniam gijimo laikotarpiui atsiranda nuolatinis krūties patinimas, darinys ar skausmas aplink implantą. Šie simptomai savaime nereiškia vėžio, bet turi būti įvertinti.

Riziką didina amžius, paveldimi pokyčiai ir alkoholis

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) tarp nustatytų krūties vėžio rizikos veiksnių įvardija vyresnį amžių, nutukimą, alkoholio vartojimą, šeimos ligų istoriją, ankstesnį jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį ir pakaitinę hormonų terapiją po menopauzės. Reikšmės turi ir reprodukcinė istorija, pavyzdžiui, menstruacijų pradžios bei pirmojo nėštumo amžius.

Paveldėti tam tikrų genų, tarp jų BRCA1 ir BRCA2, pokyčiai gali gerokai padidinti riziką. Tačiau šeimoje buvęs krūties vėžys dar nereiškia, kad žmogus būtinai turi tokį pokytį. Taip pat svarbu nepainioti šeiminio polinkio su patvirtintu paveldimu genetiniu sutrikimu.

PSO pabrėžia, kad dauguma susirgusių moterų neturi žinomos krūties vėžio šeimos istorijos. Todėl artimųjų, sirgusių šia liga, nebuvimas nėra priežastis atsisakyti patikros.

JAV Nacionalinio vėžio instituto prevencijos apžvalgoje fizinis aktyvumas ir žindymas siejami su mažesne rizika. Tai nėra garantija nesusirgti, tačiau teiginys, kad žindymas rizikai neturi reikšmės, būtų pernelyg kategoriškas.

Streso taip pat nederėtų pateikti kaip patvirtintos tiesioginės krūties vėžio priežasties. Nacionalinis vėžio institutas nurodo, kad tyrimų apie tiesioginį streso ir vėžio ryšį rezultatai nėra vienareikšmiai. Susirgimas nėra žmogaus kaltės ar nesugebėjimo gyventi ramiau įrodymas.

Mamografijos spinduliuotės dozė maža, bet ne nulinė

Apie tyrimo baimes A. Pempė „Delfi“ sakė:

„– Pagrindiniai mitai – kad mamografija sukelia vėžį, kad tyrimas yra skausmingas ir kad jo metu gaunama milžiniška radiacijos dozė.“

Mamografija yra krūtų rentgeno tyrimas, kuriuo galima aptikti dar neapčiuopiamus pakitimus. JAV Nacionalinis vėžio institutas nurodo, kad tyrimui naudojama maža jonizuojančiosios spinduliuotės dozė. Su spinduliuote susijusi rizika nėra visiškai nulinė, tačiau pagal rekomendacijas atliekamos patikros nauda ją nusveria.

Tyrimo metu krūtis trumpam suspaudžiama. Tai gali būti nemalonu, o kai kurioms moterims – skausminga. Apie stiprų skausmą reikia iškart pasakyti tyrimą atliekančiam specialistui, o ne tyliai jį kentėti.

Echoskopija gali būti skiriama kaip papildomas tyrimas, tačiau ji automatiškai nepakeičia mamografijos. Tyrimo pasirinkimas priklauso nuo amžiaus, simptomų, krūties audinio ir individualios rizikos.

Guzelis, odos ar spenelio pokyčiai – priežastis kreiptis į gydytoją

Pasak PSO, ankstyvas krūties vėžys dažnai nesukelia simptomų. Todėl vien apčiuopa negali pakeisti profilaktinės patikros. Kita vertus, svarbu žinoti, kaip krūtys paprastai atrodo ir jaučiasi, kad būtų lengviau pastebėti naują pokytį.

PSO rekomenduoja medicininio įvertinimo ieškoti pastebėjus šiuos požymius:

• naują guzelį ar sukietėjimą krūtyje arba pažastyje;
• pasikeitusį krūties dydį ar formą;
• odos įdubimą, paraudimą ar kitą neįprastą pakitimą;
• naujai įtrauktą spenelį ar pakitusią odą aplink jį;
• neįprastas, ypač kraujingas, išskyras iš spenelio.

Dauguma krūties darinių nėra vėžiniai. Vis dėlto nei skausmo buvimas, nei jo nebuvimas neleidžia pačiai nustatyti diagnozės. Naują ar nepraeinantį pakitimą turi įvertinti medikas, net jei neseniai atlikta mamografija buvo normali.

Lietuvoje dėl nemokamos mamografijos pirmiausia kreipiamasi į šeimos gydytoją

Valstybinė ligonių kasa skelbia, kad nuo 2025 metų krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta moterims nuo 45 iki 74 metų imtinai. Anksčiau ji apėmė siauresnę – 50–69 metų – amžiaus grupę. Pagal programą mamografija atliekama kartą per dvejus metus.

Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustai pacientei programinis tyrimas apmokamas ligonių kasų, kai jis atliekamas nustatyta tvarka įstaigoje, turinčioje sutartį dėl šių paslaugų. Siuntimo ir registracijos tvarką galima sužinoti savo poliklinikoje, o programos sąlygas – Valstybinės ligonių kasos svetainėje.

Programos amžiaus ribos nereiškia, kad jaunesnės ar vyresnės moterys, turinčios simptomų, netiriamos. Atsiradus pakitimų kreipiamasi dėl diagnostikos, o esant reikšmingai šeimos ligų istorijai su gydytoju aptariamas individualus stebėjimas ir genetinės konsultacijos poreikis.

Praktinis kitas žingsnis – pasitikrinti paskutinės mamografijos datą ir šeimos gydytojo paklausti, ar jau priklauso programinis tyrimas. Jei naujas krūties pokytis pastebėtas dabar, registruotis konsultacijai reikia nelaukiant kito profilaktinės patikros termino.