Rekomenduoja namuose turėti bent 1 000 kronų grynaisiais
Kas nutiktų, jei vieną dieną nebeveiktų bankų kortelės ar elektroniniai atsiskaitymai? Švedijos centrinis bankas ragina gyventojus apie tai pagalvoti iš anksto ir namuose turėti grynųjų pinigų atsargą. Pasak „Riksbank“, kiekvienas suaugęs žmogus turėtų laikyti bent 1 000 Švedijos kronų – maždaug 110 JAV dolerių – kad krizės atveju galėtų bent savaitę padengti būtiniausias išlaidas, tokias kaip maistas, vaistai ar kitos kasdienės prekės.
Centrinis bankas pabrėžia, kad tokia finansinė „atsarga“ gali tapti itin svarbi, jei dėl karo, kibernetinės atakos ar kitų ekstremalių situacijų laikinai sutriktų skaitmeninės mokėjimo sistemos. Be grynųjų pinigų, gyventojams rekomenduojama turėti ir skirtingų bankų išduotas mokėjimo korteles bei naudotis nacionaline mobiliųjų mokėjimų sistema „Swish“. Kuo daugiau alternatyvių atsiskaitymo būdų turi žmonės, tuo lengviau jie gali prisitaikyti prie galimų trikdžių[1].
„Riksbank“ teigimu, visuomenė yra svarbi Švedijos bendros gynybos sistemos dalis, todėl gyventojų pasirengimas prisideda prie visos šalies saugumo. Prieiga prie skirtingų mokėjimo priemonių leidžia žmonėms atsiskaityti už būtiniausias prekes net ir tuomet, kai įprastos finansinės sistemos patiria sutrikimų ar susiduria su krizėmis.
Šios rekomendacijos yra dalis platesnių Švedijos valdžios pastangų stiprinti civilinį pasirengimą galimoms grėsmėms. Pastaraisiais metais institucijos vis dažniau kalba apie didėjančią geopolitinę įtampą ir galimus karinius ar kibernetinius iššūkius, pirmiausia siejamus su Rusija, o mažesniu mastu – ir su Iranu.
Dar anksčiau šalies vyriausybė kiekvienam namų ūkiui išsiuntė specialų informacinį leidinį su patarimais, kaip pasiruošti ekstremalioms situacijoms – jame nurodoma, kiek vandens reikėtų turėti namuose, kaip gauti naujienas nutrūkus elektros tiekimui ir kokių atsargų verta pasiruošti pirmosioms krizės dienoms.
Lietuvos bankas ruošia „offline“ atsiskaitymus: pirkti būtų galima tik būtiniausius dalykus
Tuo tarpu Lietuvoje – kiek kitokie signalai. Štai Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad ekstremalios situacijos atveju gyventojai vis tiek galėtų atsiskaityti banko kortelėmis už būtiniausias prekes. Tam būtų naudojamas vadinamasis mokėjimo kortelių „offline“ režimas, leidžiantis atlikti mokėjimus net ir dingus elektrai ar interneto ryšiui.
Tačiau tokie atsiskaitymai būtų riboti – kortelėmis būtų galima pirkti tik svarbiausius dalykus, tokius kaip maistas, vaistai ar degalai, o iš anksto nustatytas limitas leistų įsigyti būtiniausių prekių maždaug savaitei.
Tuo pat metu Europos Sąjunga ruošiasi įvesti skaitmeninį eurą – naują Europos centrinio banko leidžiamą viešųjų pinigų formą, kuri veiktų visoje euro zonoje. Planuojama, kad juo būtų galima atsiskaityti net ir be interneto ryšio, o mokėjimai vyktų tiesiogiai tarp mokėtojo ir gavėjo, panašiai kaip naudojant grynuosius pinigus.
Projektas šiuo metu yra parengiamojoje stadijoje: teisės aktus tikimasi priimti 2026 metais, o bandomasis sistemos diegimas galėtų prasidėti 2027–2029 metais, siekiant sustiprinti Europos mokėjimų sistemų atsparumą krizėms ir sumažinti priklausomybę nuo tarptautinių operatorių.
Atsiskaitymų grynaisiais riba Lietuvoje kol kas nebus didinama
Vasario viduryje Vyriausybė nusprendė stabdyti diskusijas dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribos didinimo. Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia, kad šiuo metu apie pokyčius nekalbama, nes Vyriausybė atsižvelgė į teisėsaugos institucijų argumentus. Todėl ir toliau galios nuo 2022 m. lapkričio taikoma 5 tūkst. eurų riba.
Anksčiau buvo svarstomi skirtingi siūlymai – nuo ribos didinimo iki 10 ar net 15 tūkst. eurų, tačiau teisėsauga įspėjo, kad toks sprendimas galėtų turėti neigiamą poveikį mokesčių surinkimui ir šešėlinės ekonomikos mastui.
Tuo metu Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus taip pat mano, kad dabartinė riba yra tinkama ir jos keitimas reikšmingo poveikio šešėlinei ekonomikai neturėtų. Pasak jo, efektyviau kovoti su šešėliu galima taikant kitas priemones – stiprinant mokesčių kontrolę, plečiant elektroninių sąskaitų naudojimą ir didinant finansinių srautų skaidrumą.
