Ūkininkų kantrybė „ant ribos“
Lietuvos pieno ūkio sektorius slysta iš rankų – ir vis garsiau keliamas klausimas, ar valdžia dar spės sureaguoti laiku. Europos Parlamento nario Aurelijaus Verygos padėjėja Vaida Pranarauskaitė įspėja, kad situacija ūkiuose sparčiai blogėja, tačiau siūlomos pagalbos priemonės kol kas atrodo labiau simbolinės nei realiai galinčios pakeisti padėtį. Anot jos, vietoje aiškios strategijos matomas tik „kosmetinis remontas“, kuris nepaliečia esminių sektoriaus problemų.
Vienas ryškiausių stringančių klausimų – 390 mln. eurų investicijos pieno ūkių modernizavimui, kurios iki šiol nėra patvirtintos[1].
Pasak jos, tai reiškia, kad ūkininkai lieka nežinioje, be galimybės planuoti ateities, investuoti į efektyvumą ar prisitaikyti prie rinkos pokyčių. Toks delsimas, pasak V. Pranarauskaitės, tik gilina krizę ir didina spaudimą visam sektoriui, kuris jau dabar susiduria su augančiais kaštais ir mažėjančiu konkurencingumu.
„Todėl pritariu Aurelijaus Verygos įžvalgoms ir palaikau taikų balandžio 9 d. ūkininkų mitingą Vilniuje.“ – nurodė V. Pranarauskaitė.
Protestas įvardijamas kaip būtinas žingsnis siekiant atkreipti dėmesį į pieno sektoriaus problemas ir paskatinti valdžią imtis konkrečių, o ne formalių sprendimų. Pasak jos, delsimas gali turėti ilgalaikių pasekmių ne tik ūkininkams, bet ir visai Lietuvos žemės ūkio sistemai.
Veryga: pieno sektorius – ties bedugnės kraštu
Lietuvos pieno sektorius išgyvena vieną sudėtingiausių laikotarpių, kurį europarlamentaras Aurelijus Veryga įvardija kaip gilėjančią krizę. Sparčiai mažėja ūkių ir laikomų karvių skaičius, o pieno supirkimo kainos krenta taip, kad dažnai nebedengia gamybos savikainos. Situaciją esą dar labiau apsunkina augančios sąnaudos – brangsta pašarai, energija ir kiti ištekliai[2].
Pasak politiko, tai ilgalaikė tendencija, kuri jau dabar kelia grėsmę sektoriaus išlikimui.
A. Veryga pabrėžia, kad ši krizė apima ne tik Lietuvą, bet ir visą Europą. Pieno tiekimo grandinėje ūkininkai lieka silpniausia grandis, o kainų pasiskirstymas yra nesąžiningas.
„Visų pirma, būtina garantuoti, kad ūkininkai gautų sąžiningą atlygį, padengiantį gamybos savikainą“, – teigia europarlamentaras. Jo vertinimu, neveikiantys reguliavimo mechanizmai ir stipri perdirbėjų įtaka tik dar labiau gilina problemą.
Savo ruožtu A. Veryga ragina skubiai imtis veiksmų tiek ES, tiek nacionaliniu lygiu – užtikrinti finansinę paramą ir stabilizuoti rinką. Jis taip pat kviečia visuomenę nelikti abejingą ir palaikyti ūkininkus. A. Veryga išreiškia palaikymą balandžio 9 dieną Vilniuje vyksiančiam ūkininkų mitingui, pabrėždamas, kad be realių sprendimų pieno ūkių nykimas gali tapti negrįžtamas.
Pavasaris gali atnešti naują kainų šoką parduotuvėse
Nors žemės ūkis Lietuvoje laikomas strategine šaka, reali situacija ūkiuose, kaip įspėja Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, tampa vis sudėtingesnė. Didžiausią nerimą kelia sparčiai brangstančios trąšos ir energija – dėl geopolitinių įtampų išaugus dujų kainoms ir sumažėjus gamybai Europoje, jau šį pavasarį prognozuojamas trąšų deficitas, kuris neišvengiamai brangins derlių, o kartu ir pagrindinius maisto produktus[3].
Tuo pat metu pieno sektoriuje matomas akivaizdus disbalansas – žaliavinio pieno supirkimo kainos smuko daugiau nei 30 proc., tačiau parduotuvių lentynose kainos beveik nesikeičia, nes didžiausia pelno dalis tenka perdirbėjams ir prekybininkams.
Bendrą vaizdą dar labiau komplikuoja auganti infliacija, nauji mokesčiai ir verslo elgsena. Nors kai kurios žaliavos pasaulyje stabilizuojasi, vartotojai to nejaučia – kainos išlieka „lipnios“, nes verslas siekia atstatyti pelnus, o augantys atlyginimai mažina spaudimą jas mažinti.
Papildomą naštą artimiausiais metais esą sukels ir nauji ES mechanizmai, tokie kaip CBAM, didinsiantys logistikos kaštus ir galintys sumažinti šeimų biudžetus iki kelių šimtų eurų per metus.
