<h2>Komunikacija su komanda vyko būtent per rankinę</h2>
<p>Pasauliui gedint ketvirtadienį anapilin iškeliavusios Anglijos karalienės Elžbietos II, užsienio žiniasklaida jau „dūsta“ nuo prisiminimų apie karalienę. Tačiau internautai taip pat pastebėjo, kad Jos Didenybė taip pat pasižymėjo nepriekaištinga komunikacija, per kurią net be žodžių išreikšdavo savo nuomonę ir norus. Karalienės įvaizdžio neatsiejama dalimi tapusios juodos nedidelio dydžio rankinės, kurių stilius per 60 metų nepakito, taip pat turi tam tikrą reikšmę. Nors monarchės karališkoje spintoje buvo 200 tokių gamintojo „Launer“ rankinių, ant Elžbietos II dilbio eilę metų kabėjo viena ir ta pati juoda rankinė, kuri it gestų kalba perduodavo visą reikiamą informaciją sargybiniams, o kai kurių šaltinių tvirtinimu, joje buvo galima rasti net ir kietai virtą kiaušinį bei kabliuką.</p>
<p>Savo ikoniškomis juodomis rankinėmis Anglijos karalienė Elžbieta II perduodavo žinią sargybiniams – iš rankinės padėties jie spręsdavo, kada lankytojams jau metas namo, o kada pagalbos reikia ir pačiai karalienei.</p>
<p>„Rankinė skirta ne tik laikyti karalienei brangius daiktus. Ji taip pat siunčia atitinkamus signalus karalienės komandai“, – teigė karališkosios šeimos komentatorė Kristen Meinzer[3].</p>
<p>K. Meinzer atkreipė dėmesį, kad karalienei pokalbio metu staiga permetus rankinę nuo vienos ant kitos rankos, ji taip siųsdavusi signalą savo darbuotojams, jog norėtų, kad kas nors nutrauktų ir baigtų pokalbį.</p>
<blockquote>
<p>„Jei esate su karaliene ir ji perkelia savo rankinę nuo vienos rankos ant kitos arba padeda ją ant grindų – viskas. Pokalbis baigtas ir į pagalbą atskubės dama arba kas nors kitas“, – teigė K. Meinzer[3].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/karalinee.jpg" alt="" /></p>
<h2>Karališkojo protokolo taisyklės</h2>
<p>Karališkojo etiketo išmanymas yra tarsi atskiras mokslas, kuris ne visiems įkandamas ir nebūtinai paaiškinamas logiškai.</p>
<p>Karališkajame protokole yra ir daugiau taisyklių, kurių privalu laikytis. Pasak vyriausiojo karališkojo korespondento Jacko Roystono, pirmasis etiketo punktas, į kurį reikia atsižvelgti susitikus su karaliene, tai jokiais būdais prie jos nesiartinti siekiant apsikabinti. Kitaip tariant – jokio fizinio kontakto, nebent ji pati būtų pasiūliusi paspausti ranką[3].</p>
<p>Britų karališkasis protokolas taip pat nurodo, kad pirmą kartą susitikus su karaliene, į ją derėtų kreiptis „Jūsų Didenybe“ ir jokiais būdais ne „Jūsų Karališkoji Aukštybe“, mat didenybė yra aukščiau už karališkąją Aukštybę. Vėliau į karalienę tiesiog buvo kreipiamasi „ponia“.</p>
<blockquote>
<p>Tiesa, kai kurie artimi karalienės bičiuliai karališkojo protokolo laikėsi ne visuomet. Štai buvęs Pietų Afrikos prezidentas Nelsonas Mandela iš pagarbos ir prieraišumo karalienei mėgdavo į ją kreiptis specialiu vardu „Motlalepula“, kuris, išvertus iš vietinės setsvanų kalbos reiškia „atėjimą su lietumi“[5].</p>
</blockquote>
<p>„Nelsonas Mandela pats prisipažino, kad buvo anglofilas, o po to, kai buvo paleistas iš kalėjimo, palaikė artimą ryšį su karaliene. Jis priėmė ją Pietų Afrikoje ir lankė Anglijoje su ypatingu malonumu apžiūrinėdamas Bakingemo rūmus“, – rašoma N. Mandelos fondo pareiškime[5].</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/karuna.jpg" alt="" /></p>
<h2>Kas slypėdavo karalienės rankinėje?</h2>
<p>Žymiąją karalienės „mažą juodą rankinę“ gamino Anglijoje žinomas gamintojas „Launer“, o Elžbietos II rankose būdavo to pačio gamintojo, bet trijų skirtingų modelių rankinės: odinės „Diva“, „Traviata“ ir pagal specialų užsakymą pagaminta rankinė[8].</p>
<blockquote>
<p>O kiek kainuoja tokia rankinė? Pavyzdžiui, Elžbietos II labiausiai pamėgti rankinių modeliai „Traviata“ įprastai kainuoja 2 060 dolerių, o „Royale“ – 2 242 dolerius[7].</p>
</blockquote>
<p>Šis prekės ženklas buvo įkurtas dar 1940 m. ir netrukus pelnė karališkosios šeimos narių ir Anglijos damų dėmesį dėl prašmatnių gaminamų rankinių.</p>
<p>Tačiau įdomiausia ne pati rankinė, o jos turinys. Jau gan seniai sklandė gandai, kad karalienei priklausančioje rankinėje buvo galima rasti ir nosinaitę, ir pavojaus mygtuką ar net, kaip jau minėta, kietai virtą kiaušinį.</p>
<p>Žinoma, rankinėje būtinai būdavo lūpdažis ir mažas veidrodėlis, kuriuos monarchė išsitraukdavo makiažui pasitaisyti ilgų susitikimų metu. </p>
<p>Knygos „Karalienė Elžbieta: moteris už sosto“ (angl. „Elizabeth the Queen: The Woman Behind the Throne“) autorė Sally Bedell Smith žurnalui „The Lady“ teigė, kad be lūpų dažų ir veidrodėlio karalienė savo rankinėje nešiodavosi ir akinius, skirtus skaitymui bei sulankstytą 5 arba 10 svarų sterlingų banknotą (ne daugiau), skirtą bažnyčios aukai.</p>
<blockquote>
<p>„Labiausiai intriguojantis dalykas, kurį ji nešiodavosi – tai rankinei pakabinti skirtas kablys“, – teigė S. B. Smith[8].</p>
</blockquote>
<p>Knygos autorė net papasakojo istoriją, kurią ji išgirdo iš karalienės pusbrolio rengtos vakarienės svečio. Jis esą teigė matęs, kaip karalienė diskretiškai pritvirtinusi kabliuką prie valgomojo stalo apačios ir ant jo pakabinusi savo rankinę.</p>
<p>O štai, jei karalienė išvykdavo į kelionę, jos rankinėje buvo laikoma papildoma pirštinių pora, jei vienos pirštinės per dieną susiteptų arba būtų pamestos.</p>
<h2>Niekada nekito ir šukuosena</h2>
<p>O štai dar vienas klausimas – kodėl niekada taip ir nepakito karalienės Elžbietos II šukuosena?</p>
<p>Atsakymas gana paprastas – karalienė visada turėdavo išsiskirti iš minios ir paprasčiausiai negalėjo sau leisti tokios prabangos būti neatpažinta. Būtent su ta pačia ikoniška šukuosena, kuriai monarchė išliko ištikima nuo pat vaikystės, karalienė buvo vaizduojama ir ant banknotų, ir ant pašto ženklų ar karališkųjų suvenyrų[10].</p>
<p>Tačiau iš tikrųjų teigiama, kad priežastis, kodėl per dešimtmečius karalienės šukuosena taip ir nepakito, yra ta pati, kodėl ji visuomet dėvėjo ryškių spalvų drabužius.</p>
<p>Pasak jos dukterėčios, Vesekso grafienės Sofi, Elžbieta II dėvėjo ryškiaspalvius drabužius tam, kad išsiskirtų iš minios ir visuomenė galėtų iškart suprasti, kad čia – karalienė.</p>
<blockquote>
<p>„Ji turi išsiskirti, kad žmonės galėtų pasakyti: „aš mačiau karalienę“, – teigta dokumentiniame filme „Karalienei 90 metų“[10].</p>
</blockquote>
<p>Kai kurie informatoriai net teigė, kad karalienė primygtinai reikalavo jos plaukus išlaikyti visiškai simetriškus tam, kad nesvarbu iš kurios pusės ji būtų pastebėta, ikoniškas jos profilis išliktų toks pats.</p>
