Kinijos ekonomika trečiąjį ketvirtį augo 4,5 proc.: eksportas šoktelėjo 36 proc., vidaus paklausa tebėra silpna

Kinijos ekonomika liepos–rugsėjo mėnesiais augo 4,5 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pirmadienį paskelbė šalies Nacionalinis statistikos biuras. Kaip rašo „Euronews“, augimą lėmė stiprus eksportas, todėl šalis priartėjo prie metinio tikslo – tačiau tuo pat metu prekybos partnerės, tarp jų ES, vis stipriau spaudžia Pekiną mažinti prekybos perteklių. Vidaus paklausa tebėra silpna.

Augimas viršijo prognozes ir paspartėjo po lėčiausio ketvirčio per trejus metus

„Euronews“ duomenimis, oficialus skaičius viršijo lūkesčius ir paspartėjo nuo 4,3 proc. balandžio–birželio mėnesiais – tai buvo lėčiausias tempas per daugiau nei trejus metus. „South China Morning Post“ duomenimis, ekonomistų, kuriuos apklausė Kinijos finansinių duomenų teikėja „Wind“, vidutinė prognozė siekė 4,41 proc., o per pirmuosius tris metų ketvirčius ekonomika augo 4,6 proc. „Financial Times“ pažymi, kad didesnį devynių mėnesių rodiklį lėmė spartesnis augimas pirmąjį ketvirtį.

Kinijos vadovai 2026 m. augimo tikslą nustatė 4,5–5 proc. – mažesnį nei pernai pasiektas 5 proc. Tarptautinis valiutos fondas šį mėnesį sumažino šių metų Kinijos augimo prognozę iki 4,5 proc. – žemutinės Pekino tikslo ribos.

Kinijos ekonomikos duomenys svarbūs visam pasauliui. „Wikipedia“ duomenimis, Kinija yra antra pagal nominalų BVP pasaulio ekonomika, o pagal perkamosios galios paritetą nuo 2016 m. – didžiausia. 2025 m. ji sudarė apie 19 proc. pasaulio ekonomikos pagal perkamąją galią ir apie 17 proc. pagal nominalų BVP. Kinija – didžiausia pasaulyje pramonės prekių gamintoja ir eksportuotoja, jos gamyba viršija devynių kitų didžiausių gamintojų gamybą kartu sudėjus, o eksportas sudaro apie 20 proc. BVP. Šalies darbo jėga, siekianti 773 mln. žmonių, yra didžiausia pasaulyje, tačiau dėl sparčiai senstančios visuomenės mažėja.

Pramonė ir mažmena rugsėjį paspartėjo

„South China Morning Post“ duomenimis, pramonės gamyba rugsėjį per metus išaugo 5,5 proc., palyginti su 5,2 proc. rugpjūtį. Mažmeninė prekyba – pagrindinis vartojimo rodiklis – rugsėjį augo 1,1 proc., daugiau nei „Wind“ apklausos prognozė (0,7 proc.) ir rugpjūčio 0,4 proc. „Financial Times“ teigimu, eksportą itin paskatino dirbtinio intelekto bumas, kuris atsvėrė silpną mažmeninę prekybą ir investicijas. Leidinio duomenimis, „Bloomberg“ apklaustų analitikų vidutinė BVP prognozė siekė 4,4 proc., pramonės gamybos augimas atitiko prognozę, o mažmeninės prekybos rezultatas viršijo analitikų tikėtą 0,5 proc. augimą.

Rodiklis	Duomenys	Šaltinis
BVP augimas III ketv.	4,5 proc.	„Euronews“
BVP augimas II ketv.	4,3 proc.	„Euronews“
BVP augimas per 9 mėn.	4,6 proc.	„South China Morning Post“
Metinis tikslas	4,5–5 proc.	„Euronews“
Pramonės gamyba (rugsėjis)	+5,5 proc.	„South China Morning Post“
Mažmeninė prekyba (rugsėjis)	+1,1 proc.	„South China Morning Post“
Prekybos perteklius sausio–rugsėjo mėn.	938 mlrd. JAV dolerių	„Euronews“

Šaltiniai: „Euronews“, „South China Morning Post“, „Financial Times“.

Eksportas šoktelėjo 36 proc., perteklius artėja prie rekordo

Eksportas išlieka vienu iš nedaugelio ryškių Kinijos ekonomikos taškų. „Euronews“ duomenimis, praėjusį mėnesį eksportas šoktelėjo 36 proc., o sausio–rugsėjo mėnesių prekybos perteklius pasiekė 938 mlrd. JAV dolerių, todėl Kinija turėtų viršyti pernykštį rekordinį 1,2 trln. dolerių perteklių. Didesni JAV muitai sumažino dvišalę prekybą, todėl Kinijos eksportuotojai pasuko į Pietryčių Aziją, Lotynų Ameriką ir Europą. Augimui vadovauja aukštųjų technologijų prekės, tarp jų puslaidininkiai, hibridiniai ir elektriniai automobiliai.

Siekdama apsisaugoti nuo Vakarų eksporto kontrolės, Kinija sukūrė milžiniškus, dosniai subsidijuojamus gamybos pajėgumus tokiuose sektoriuose kaip saulės energetika ir elektromobiliai. Tačiau gamyba augo sparčiai, o vartojimas atsiliko, todėl didelė dalis produkcijos parduodama užsienyje konkurencingomis kainomis. „BNP Paribas Asset Management“ vyresnioji rinkos strategė Ecaterina Bigos, „Euronews“ duomenimis, teigė, kad toks technologijomis grįstas, nuo eksporto priklausomas modelis sukuria nedaug darbo vietų ir mažai didina pajamas, o dirbtinio intelekto keliama darbo vietų praradimo rizika auga.

Ekonomistas: oficialus skaičius blogai atspindi ekonomikos būklę

Pasak „The Conference Board“ Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono vyresniojo ekonomisto Maxo Zengleino, oficialus augimo rodiklis tampa „vis prastesniu rodikliu, kaip veikia platesnė ekonomika“. Jo teigimu, įspūdingas skaičius slepia „didėjančius skirtumus tarp pramonės šakų, regionų ir namų ūkių“, o suvaldyti vidaus disbalansą Pekinui gali būti sunkiau nei atremti išorės spaudimą.

Vidaus paklausą slegia ilgus metus trunkanti nekilnojamojo turto krizė, kuri sumažino namų ūkių turtą ir paskatino taupyti. „Financial Times“ cituojamo ekonomisto teigimu, eksportas palaiko augimą trumpuoju laikotarpiu ir pramonės modernizavimą, tačiau kad atsigavimas būtų subalansuotas ir tvarus, reikia toliau stiprinti namų ūkių vartojimą, paslaugų paklausą ir vartotojų pasitikėjimą.

ES spaudžia Kiniją subalansuoti prekybą

Europos šalys tebebaiminasi, kad pigesnis kiniškas importas kelia grėsmę jų pramonei. „Euronews“ duomenimis, 27 narių ES prekybos su Kinija deficitas viršija 1,1 mlrd. dolerių per dieną, o Kinijos eksportas į ES per pirmus devynis metų mėnesius išaugo 16 proc. Kai kurios valstybės narės nori papildomų apribojimų net po šį mėnesį pasiekto susitarimo per kelerius metus maždaug perpus sumažinti kiniškų hibridinių automobilių importą.

Analitikų teigimu, Kinija gali toliau derėtis su kitomis šalimis dėl ginčų ir kartu išsaugoti prieigą prie rinkų – pavyzdžiui, hibridų susitarimas ilgainiui gali leisti jai parduoti daugiau ir išvengti plataus muitų didinimo. Vis dėlto ING vyriausiasis Didžiosios Kinijos ekonomistas Lynnas Songas sakė, kad prekybos disbalansą „bus sunku greitai išspręsti“. Politikai taip pat teigia, kad perteklių didina nuvertintas juanis, tačiau Kinijos centrinis bankas tai neigia. Pekinas tvirtina nesiekiantis didelio prekybos pertekliaus – centrinio banko vadovas Panas Gongshengas praėjusį penktadienį sakė, kad deficitą ir perteklių turinčios šalys turėtų bendradarbiauti, o Kinija yra įsipareigojusi plėsti vidaus paklausą.