Kaune dviračių ir pėsčiųjų takai nudažyti specialiais neoninį efektą suteikiančiais dažais
Kelyje Kaunas–Žeimiai–Šėta įrengta išskirtinė naujovė – dalis dviračių tako paženklinta fluorescenciniais dažais, kurie naktį švyti be jokio papildomo apšvietimo. Šį unikalų bandymą atliko „Via Lietuva“, siekdama išbandyti inovatyvų būdą, kaip pagerinti eismo saugumą tamsoje. Fluorescenciniai dažai dieną sugeria šviesos energiją, o sutemus ją skleidžia, todėl ženklinimo linijos tampa aiškiai matomos net ir esant visiškai tamsiai aplinkai.
Tako atkarpa, kurioje atliktas eksperimentas, tęsiasi 400 metrų, o ją ženklinant panaudota apie 100 kvadratinių metrų dažų. Pirmiausia buvo užteptas baltas pagrindo sluoksnis, kuris padeda dar geriau atsiskleisti švytintiems dažams, o vėliau – pats fluorescencinis sluoksnis. Tokia technologija leidžia žymėti ne tik tako trajektoriją, bet ir pavojingesnes vietas – vingius, šlaitus ar kraštus, kas itin aktualu dviratininkams ir paspirtukų vairuotojams, važinėjantiems be galingų žibintų[1].
Skirtingai nei įprastas ženklinimas, kuris tik atspindi šviesą, šis sprendimas pats tampa šviesos šaltiniu, todėl gerokai pagerina matomumą naktį. Nors fluorescencinių dažų naudojimas kelių ženklinimui dar nėra reglamentuotas, šis pilotinis projektas atveria kelią naujoms saugumo priemonėms Lietuvos keliuose. Jei bandymas pasiteisins, tokie švytintys takai gali tapti ne tik praktišku, bet ir vizualiai įspūdingu pokyčiu šalies infrastruktūroje.
Eksperimentai pasiteisino ne visada: kauniečiai vis dar nesupranta gatvėse atsiradusių rombų
Tuo tarpu Kaunas jau penkerius metus laikosi savito saugumo eksperimento – prieš pėsčiųjų perėjas piešiami rombo formos ženklai. Miesto valdžia tvirtina, kad šis unikalus ženklinimas pasiteisino – per visą laikotarpį nereguliuojamose perėjose neva neužfiksuota nė vienos mirtinos nelaimės[2].
Meras Visvaldas Matijošaitis tikina, kad skeptikų netrūko, bet rezultatai kalba patys už save. Rombai, pasak savivaldybės, padeda vairuotojams laiku pastebėti perėjas ir sustabdyti automobilį. Ženklas esą perimtas iš Japonijos ir Naujosios Zelandijos patirties, kur tokia praktika pasiteisino.
Vis dėlto daugelis kauniečių ir eismo saugumo ekspertų rombo naudą vertina atsargiai ar net kritiškai. Socialiniuose tinkluose žmonės dalijasi mintimis, kad ženklas kelia painiavą ne tik svečiams iš užsienio, bet ir vietiniams – kai kurie mano, kad tai pagrindinio kelio ženklas. Kiti kritikuoja ženklinimą kaip pinigų švaistymą be gyventojų pritarimo. Gyventojai sako, jog realų saugumą kuria ne rombai, o kompleksinės priemonės – šviesoforai, kameros, geras apšvietimas ir infrastruktūra.
Tuo metu Susisiekimo ministerija ir policija tvirtina, kad tokio ženklinimo Kelių eismo taisyklės nenumato, jis prieštarauja tarptautiniams susitarimams ir gali klaidinti vairuotojus. Nepaisant raginimų šio ženklo atsisakyti, Kauno valdžia žengia prieš srovę – rombai ne tik lieka, bet ir toliau yra atnaujinami.
Nuo spūsčių rytais „lūžtantį“ Kauną išgelbėjo specialūs ženklai prie mokyklų
Tuo tarpu dar 2019-aisiais kauniečiai džiaugėsi savivaldybės sprendimu pradėti spręsti problemas, su kuriomis vairuotojai susiduria ryte, kai spūstis sudaro į mokyklas savo atžalas atvežantys tėvai[3].
Greta mokyklų buvo įrengtos „tėvelių teritorijos“ -– vietos, paženklintos specialiais kelio ženklais, nurodančiais, kad čia galima stabtelėti ne ilgiau 30 minučių laikotarpiui.
Tiesa, „Kiss and Ride“ tipo stotelės kiek pirmiau buvo įrengtos sostinėje Vilniuje, tik čia jos yra dviejų tipų – tokios, į kurias atvykus galima užtrukti ne ilgiau kaip 15 minučių ir vietos, kurios skirtos trumpam sustoti ir išleisti vaiką, tačiau likti stovėti jose yra draudžiama[4].
