Gyventojai stebisi: Kaune centrinis šildymas brangesnis nei kitur
Buvęs „Kauno dienos“ žurnalistas Dainoras Lukas užfiksavo keistą situaciją – esą nors vietinis meras V. Matijošaitis vis kalba, kad Kaune šildymas yra pigus, rezultatai rodo ką kitą – Kauno miesto gyventojai už centralizuotą šildymą iš tikrųjų moka brangiausiai iš visų kitų didmiesčių.
„Šiemet beveik kiekvieną mėnesį Kauno miesto gyventojai už centralizuotą šildymą moka brangiausiai tarp didžiųjų miestų. Rugsėjį Kaune jis vėl kainuoja brangiausiai. Vilniuje kainuoja mažiausiai.“ – nurodė D. Lukas[1].
Remiantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, AB „Kauno energijos“ vartotojai už kilovatvalandę be PVM moka 6,94 ct, AB „Panevėžio energijos“ – 6,10 ct/kWh, AB „Šiaulių energijos“ – 5,99 ct/kWh, AB „Klaipėdos energijos“ – 5,45 ct/kWh ir mažiausiai – sostinės „Miesto gijos“ vartotojai, už kWh mokantys 5,08 ct.
VERT taip pat nurodo, kad rugsėjo mėnesį vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje yra 6,33 ct/kWh (be PVM). Lyginant su rugpjūčio mėnesiu, kilovatvalandės kaina padidėjusi 0,16 proc.[2]
„Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu (2024 m. rugsėjo mėn. – 6,19 ct/kWh) kilovatvalandės kaina didėja 2,26 proc.“ – nurodė tarnyba.
V. Matijošaitis įsitikinęs priešingai: Kaune šildymas – visada pigiausias
Kauno tarybos posėdyje kovo mėnesį kilo diskusija dėl centralizuotos šilumos kainų, kurios šį šildymo sezoną Kaune, lyginant su kitais didmiesčiais, yra aukščiausios. Nepaisant Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenų, meras Visvaldas Matijošaitis tvirtino, kad „Kaunas visada buvo pigiausias miestas“[3].
Jis tarybos nariams replikavo su ironija, teigdamas, kad gyventojai „langus atsidarę gyvena tikriausiai“, ir paragino sudėtingus klausimus, kurių negali atsakyti specialistai, pateikti iš anksto. Tarybos nariai, tarp jų Kazimieras Rimeikis, išreiškė susirūpinimą dėl didžiausių šilumos kainų ir prašė administracijos pateikti paaiškinimus.
Administracijos direktorius Tadas Metelionis paaiškino, kad šilumos kainą nustato VERT pagal įmonės „Kauno energija“ pateiktus duomenis, o skirtumus lemia kuro kaina, parduodamos šilumos kiekis, įsigijimo kaina iš gamintojų ir investicijos. Konkretūs skaičiavimai šiuo metu negali būti pateikti, tačiau Metelionis pažadėjo išsamias detales pateikti vėliau.
Kauno gyventojai praėjusį šildymo sezoną už kilovatvalandę mokėjo 8,23 ct/kWh, o Vilniuje – 7,72 ct/kWh, tačiau meras vis tiek pabrėžė, kad Kaunas istoriniu požiūriu išlieka pigiausiu šildymo miestu Lietuvoje.
Gyventojai kviečiami teikti prašymus dėl šildymo išlaidų kompensacijų
Tuo tarpu Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija praneša, kad jau nuo rugsėjo pradžios gyventojai gali kreiptis dėl būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų artėjančiam šildymo sezonui. Prašymus galima teikti elektroniniu būdu per www.spis.lt arba tiesiogiai savivaldybėje, pateikiant nustatytos formos dokumentus, įrodančius pajamas per pastaruosius tris mėnesius[4].
Net gyventojai, kreipdamiesi likus mėnesiui iki šildymo sezono arba jau sezono metu, gali gauti kompensacijas visam sezonui iš karto.
Į kompensacijas gali pretenduoti ir įsiskolinę gyventojai, jei yra sudarę skolos grąžinimo sutartį arba teismas priteisė apmokėti skolą. Pavyzdžiui, AB „Panevėžio energija“ primena savo klientams apie skolą laiškais, telefonu ar vizito metu, siūlo dalinį skolos apmokėjimą iki 6 mėnesių ir sudaro sutartis ar vekselius.
Gyventojams, norintiems gauti kompensacijas, būtina laikytis sutarties sąlygų – nesilaikant terminų sutartis netenka galios, o skolų išieškojimas gali būti perduotas teismui.
