Pritariamų balsų turi pakakti, nors ne visi pritaria poligonui
Artėjant Seimo pavasario sesijai, Kapčiamiesčio poligono klausimas tampa vienu svarbiausių gynybos darbotvarkėje. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigia matantis pakankamą politinę paramą įstatymo priėmimui – anot jo, Seime turėtų užtekti balsų sprendimui patvirtinti, net jei dalis jų bus surinkta iš opozicijos. Ministras pabrėžia, kad didžioji dalis parlamentarų projektą palaiko, o reikalingas balsų skaičius esą yra užtikrintas.
Vis dėlto valdančiojoje koalicijoje vienybės nėra. Kritišką poziciją reiškia „aušriečiai“ bei dalis „valstiečių“, tuo metu opozicija žada projektą remti. R. Kaunas teigia, kad vyksta pokalbiai su visomis frakcijomis, atsakoma į keliamus klausimus, tačiau pripažįsta – ne visus įtikinti pavyks. Ministras taip pat kelia platesnį klausimą apie koalicijos gebėjimą priimti sudėtingus sprendimus, pabrėždamas, kad valdančioji dauguma turi būti pajėgi susitelkti dėl strategiškai svarbių iniciatyvų[1].
Poligono steigimą ministerija grindžia nacionalinio saugumo argumentais. Kapčiamiesčio teritorija vertinama kaip strategiškai svarbi dėl artumo Suvalkų koridoriui, o dabartinių poligonų, pasak ministerijos, nepakanka augančiai Lietuvos kariuomenei ir didėjančiam NATO sąjungininkų karių skaičiui.
Tuo metu dalis vietos bendruomenės priešinasi projektui – su gyventojais jau susitiko prezidentas Gitanas Nausėda, ministrai ir kariuomenės atstovai. Ministras taip pat nemato poreikio atnaujinti 2022 metais pasirašytą partijų susitarimą dėl gynybos, ragindamas koncentruotis į konkrečius sprendimus, o ne formalių diskusijų atnaujinimą.
Kapčiamiestyje – siūlymas jungtis prie Druskininkų: „už“ pasisakė šimtai gyventojų
Tuo tarpu Kapčiamiesčio bendruomenėje – nauja diskusijų banga. Socialiniame tinkle „Mano Kapčiamiestis“ gyventojų buvo paklausta, ar jie palaikytų galimą prisijungimą prie Druskininkų savivaldybės, jei tokia galimybė atsirastų. Nors oficialiai jokie administraciniai sprendimai nesvarstomi, apklausa sulaukė didelio aktyvumo – už jungimąsi pasisakė 602 internautai, prieš – vos 12.
Dalis gyventojų atvirai teigė tokį žingsnį siejantys su pasitikėjimu Druskininkų meru ir abejonėmis dėl dabartinės Lazdijų rajono valdžios sprendimų. Lazdijų savivaldybės atstovai į iniciatyvą reagavo santūriai, pabrėždami, kad socialinių tinklų apklausos negali būti laikomos reprezentatyviomis ir neatspindi oficialios gyventojų pozicijos.
Kapčiamiestyje už išperkamą sodybą – iki 52 tūkst. eurų kompensacija
Kapčiamiesčio poligono teritorijoje atsidurs 90 sodybų, tačiau jų savininkams bus taikomos skirtingos sąlygos. Į šaudymo zoną patenkančios 13 sodybų bus privalomai išperkamos – jų vertę nustatys nepriklausomas vertintojas pagal atkuriamąją ir rinkos kainą, o savininkams bus išmokėta didesnė suma bei papildomi 52 tūkst. eurų už moralinę žalą[2].
Likusios 77 sodybos yra mokomojoje zonoje, todėl jų gyventojai per penkerius metus galės apsispręsti: likti ar parduoti. Pardavimo atveju būtų taikomas tas pats vertinimo principas, tačiau papildoma kompensacija siektų apie 25 tūkst. eurų.
Vis dėlto dalis vietos gyventojų sako, kad sprendimą lems ne pinigai, o emocinis ryšys su namais. Nekilnojamojo turto ekspertai pažymi, kad pridėjus kompensacijas kai kurių savininkų išmokos gali būti solidžios, o regione galima rasti būstų nuo keliolikos iki keliasdešimties tūkstančių eurų.
Teisinis procesas turėtų pajudėti Seimo pavasario sesijoje, o išsikraustymai, jei planas bus patvirtintas, galėtų prasidėti rudenį. Tuo metu kitame projekte – „Rail Baltica“ – planuojama nusavinti tūkstančius sklypų, tačiau papildomų moralinių kompensacijų kol kas nenumatyta.
Poligonas: valstybė perims 14,6 tūkst. ha, bus išperkama šimtai sklypų
Diskusijos dėl savivaldybės ribų įsiliepsnojo tuo pat metu, kai nacionaliniu lygiu jau priimti sprendimai dėl brigados dydžio karinio poligono steigimo Kapčiamiesčio apylinkėse. Seimui pateiktas įstatymo projektas numato, kad apie 14,6 tūkst. hektarų teritorija būtų perduota Krašto apsaugos ministerijai, o šimtai privačių sklypų – išperkami visuomenės poreikiams.
Į poligono ribas patenka 13 sodybų ir apie 800 žemės bei miško sklypų, o mokymo teritorijoje esančių 77 sodybų savininkams būtų suteikta galimybė pasirinkti – pasilikti ar parduoti turtą valstybei su numatytomis kompensacijomis. Projektui suteiktas ypatingos valstybinės svarbos statusas, o įsigaliojimas planuojamas 2026 metų gegužę. Vis dėlto vietos bendruomenėje nerimas neslūgsta, o diskusijos dėl miestelio ateities įgauna vis platesnį mastą.
