Kas pigiausia šildymui 2026: malkos, granulės, briketai, šilumos siurblys ar elektra

Kas pigiausia šildymui? 2026 m. spalio kainomis pigiausia šiluma individualiame name gaunama iš sausų malkų: atsižvelgus į katilo naudingumą, apie 3–7 ct už kWh šilumos. Toliau – šilumos siurblys (~7–9,5 ct/kWh, esant ~28 ct/kWh elektros kainai) ir akmens anglis (~6–11 ct/kWh, tačiau didmiesčiuose ir kurortuose ji uždrausta). Medžio granulių šiluma atsieina apie 9,5–12 ct/kWh, briketų – apie 9,5–13,5 ct/kWh. Tai ne pigiau nei centralizuota šiluma: jos Lietuvos vidurkis 2026 m. liepą buvo 8,03 ct/kWh be PVM, t. y. apie 9,7 ct/kWh su 21 % PVM. Užtat briketai ir granulės patogesni už malkas. Brangiausia – tiesioginis šildymas elektra (~28 ct/kWh). Kad palyginimas būtų sąžiningas, reikia skaičiuoti ne kuro kainą už toną ar erdmetrį, o kainą už kilovatvalandę šilumos. Žemiau – lentelė, skaičiavimo būdas ir ką lemia katilas, darbas ir investicijos.

Šildymo būdų palyginimas (2026 m. spalis)

Šildymo būdas	Kuro kaina	Energija	Kuro kaina už kWh	Naudingumas	Šilumos kaina už kWh
Malkos (beržo, natūraliai džiovintos)	45–80 €/erdm	~1 800 kWh/erdm	~2,5–4,5 ct	65–85 %	~3–7 ct
Šilumos siurblys oras-vanduo	~28 ct/kWh elektros	3–4 kWh šilumos iš 1 kWh elektros	–	300–400 %	~7–9,5 ct
Centralizuota šiluma (daugiabučiai)	–	–	–	–	8,03 ct be PVM, ~9,7 ct su 21 % PVM (Lietuvos vidurkis 2026 m. liepą; be PVM Klaipėdoje – 5,81, Vilniuje – 8,59)
Akmens anglis	~400–570 €/t	~7,5–8,6 kWh/kg	~5–7 ct	65–80 %	~6–11 ct
Medžio granulės	413–475 € už 975 kg	~4,8 kWh/kg	~9–10 ct	85–92 %	~9,5–12 ct
Medienos briketai	380–450 € už 960 kg	~5 kWh/kg	~8–9,5 ct	70–85 %	~9,5–13,5 ct
Tiesioginis šildymas elektra (radiatoriai, šildomos grindys)	~28 ct/kWh	–	~28 ct	~100 %	~28 ct

Skaičiavimai orientaciniai. Naudotos internetinių parduotuvių briqs.lt, akmenys.lt ir biosiluma.lt kainos 2026 m. spalio 12 d. (su PVM, be pristatymo), Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys apie galutinę elektros kainą 2026 m. balandį (27,9 ct/kWh) ir centralizuotos šilumos kainas 2026 m. liepą, kaloringumo vertės – pagal Jungtinės Karalystės miškų tyrimų instituto (Forest Research) lentelę ir ENplus reikalavimus. Šilumos kainos intervalas gautas mažiausią kuro kainą padalijus iš didžiausio naudingumo, o didžiausią – iš mažiausio.

Dėl palyginimo su centralizuota šiluma. Kietojo kuro kainos lentelėje – su PVM ir prieš katilo nuostolius, o LEA skelbiama centralizuotos šilumos kaina – be PVM ir jau už pristatytą šilumą. Nuo 2026 m. sausio 1 d. centralizuotam šildymui ir malkoms taikomas nebe lengvatinis 9 %, o standartinis 21 % PVM tarifas, todėl gyventojui vidutinė 8,03 ct/kWh kaina reiškia apie 9,7 ct/kWh. Lyginti reikia būtent šį skaičių su paskutiniu lentelės stulpeliu.

Gamtinių dujų kaina labai priklauso nuo tiekėjo plano, todėl jos šildymo kainą pasiskaičiuokite pagal savo sąskaitą (žr. formulę žemiau).

Kaip pasiskaičiuoti pačiam

Šilumos kaina (ct/kWh) = kuro kaina už vienetą ÷ energija vienete (kWh) ÷ katilo naudingumas × 100

Pavyzdžiai:

• Briketai: 420 € už 960 kg → 0,4375 €/kg ÷ 5 kWh/kg ÷ 0,8 = 0,109 €/kWh, t. y. ~11 ct.
• Malkos: 450 € už 10 erdmetrių mašiną → 45 € už erdmetrį ÷ 1 800 kWh ÷ 0,75 = 0,033 €/kWh, t. y. ~3,5 ct.
• Šilumos siurblys: 0,28 €/kWh elektros ÷ 3,5 (sezoninis naudingumo koeficientas) = 0,08 €/kWh, t. y. ~8 ct.
• Gamtinės dujos: jūsų plano kaina už kWh (įskaitant skirstymą) ÷ katilo naudingumas (kondensaciniam ~0,95, senam ~0,85).

Energija viename kubiniame metre dujų – apie 9,8 kWh, todėl jei tiekėjas kainą nurodo už m³, padalinkite ją iš 9,8.

Kuo skiriasi kuro kaina ir šildymo kaina

Kuro kaina už kWh rodo, kiek energijos perkate. Tačiau katilas niekada nepaverčia šiluma visos kuro energijos: dalis išeina per kaminą, dalis lieka nesudegusi. Naudingumą lemia:

• Katilo amžius ir tipas. Seni viršutinio degimo katilai išnaudoja ~55–70 % energijos, modernūs apatinio degimo ar dujų generaciniai – 80–90 %, granuliniai – iki 92 %.
• Akumuliacinė talpa. Malkinis katilas su talpa dega visu galingumu ir efektyviai, o be jos dažnai „smilksta“ uždusintas – ir naudingumas krenta.
• Kuro drėgnumas. Šlapios malkos gali sumažinti efektyvumą perpus.
• Priežiūra. Suodžiais apaugęs šilumokaitis praleidžia mažiau šilumos.

Ne tik kuras: darbas, vieta ir investicijos

	Darbas	Vieta kurui	Įrengimo kaina (orientacinė)
Malkos	Daug: krauti, skaldyti, dažnai kūrenti	Didelė malkinė	Mažiausia, jei katilas jau yra
Briketai	Vidutiniškai: kūrenti rankomis	Vidutinė	Mažiausia – tinka esamas katilas
Granulės	Mažai: papildyti bunkerį	Vidutinė (sandėlis ar talpykla)	Vidutinė – granulinis katilas ar degiklis
Šilumos siurblys	Beveik jokio	Nereikia	Didžiausia, bet galima parama
Anglis	Daug, daug pelenų ir dulkių	Vidutinė	Draudžiama didmiesčiuose ir kurortuose

Jei malkos kainuoja beveik perpus pigiau, bet kūrenti reikia du kartus per dieną, ilgainiui verta įvertinti ir savo laiką. Daugeliui šeimų optimalus derinys – šilumos siurblys pagrindiniam šildymui ir malkinis židinys ar krosnis šalčiausioms dienoms.

Kaip mažinti šildymo išlaidas

1. Pirkite kurą iš anksto ir didesniu kiekiu. Malkas – pavasarį, kad spėtų išdžiūti, granules ir briketus – iki šildymo sezono. Visos mašinos ar paletės vieneto kaina mažesnė: pavyzdžiui, 10 erdmetrių beržinių malkų mašinoje erdmetris kainavo 45 €, o 4 erdmetrių – 80 €.
2. Kūrenkite tik sausu kuru ir nesmilkinkite – geriau kūrenti trumpiau, bet intensyviai.
3. Įsirenkite akumuliacinę talpą, jei turite malkinį katilą.
4. Apšiltinkite namą. Pigiausia ta šiluma, kurios nereikia: stogo, langų ir sandarumo darbai gali sumažinti poreikį trečdaliu ir daugiau.
5. Sumažinkite temperatūrą vienu laipsniu – tai sutaupo apie 5–6 % šildymo energijos.
6. Pasinaudokite parama. Lietuvos energetikos agentūra kompensuoja dalį išlaidų keičiant seną katilą į atsinaujinančios energijos įrenginį. Nepasiturintiems gyventojams kompensuojamos šildymo išlaidos, įskaitant kietąjį kurą – plačiau šildymo kompensacijos gide.

Kaip kainas keis žaliasis kursas

Ilgainiui iškastinis kuras brangs: Lietuvoje akmens anglims 2026 m. taikomas 117,2 € už toną akcizas (30 € pastovioji dalis ir 87,2 € CO₂ dedamoji, kuri 2027 m. didėja iki 109 €), o nuo 2028 m. ES taršos leidimų sistema ATLPS 2 apims kurą, naudojamą pastatams šildyti. Tai paveiks anglį, dujas ir krosnių kurą. Medienos kurui ši sistema netaikoma, tačiau jo kainas lemia paklausa: LEA duomenimis, biokuro kainos vidurkis Lietuvoje 2026 m. birželį buvo 43,4 % didesnis nei prieš metus. Todėl planuojant kelerių metų perspektyvą, verta atsižvelgti ne tik į šiandienines kainas, bet ir į tai, kokį kurą valstybė ir ES skatina.