Berlyne be elektros liko 45 tūkst. namų: manoma, kad problemos tęsis iki savaitės pabaigos
Šeštadienį Berlyno pietvakariuose kilo didelio masto elektros tiekimo sutrikimas – be elektros, šildymo ir interneto liko apie 45 tūkst. namų ūkių bei daugiau nei 2 tūkst. įmonių. Vokietijos institucijos teigia, kad tai buvo ne techninis gedimas, o politiškai motyvuotas padegimas, kurį, įtariama, įvykdė kraštutinės kairės ekstremistai.
Gaisras kilo ankstų šeštadienio rytą ant tilto virš Teltovo kanalo, netoli Lichterfelde elektrinės. Liepsnos apgadino aukštos įtampos linijas, o padariniai iš karto paveikė keturis Berlyno rajonus – Nikolassee, Zehlendorfą, Wannsee ir Lichterfelde. Elektros tiekimas nutrūko kartu su šildymu ir ryšio paslaugomis, o dalyje rajonų mobilusis ryšys veikė tik su trikdžiais.[1]
Nors daliai gyventojų elektros tiekimas buvo atstatytas dar sekmadienį, valdžia įspėja, kad apie 35 tūkst. namų gali likti be elektros iki pat ketvirtadienio. Remonto darbus apsunkina žiemos sąlygos – Berlyną užklupo sniegas ir stiprus šaltis, o tai lėtina požeminių kabelių keitimą.
Atsižvelgiant į situaciją, Zehlendorfo rajone atidarytas laikinas pagalbos centras sporto salėje Hüttenweg gatvėje. Jis skirtas gyventojams, likusiems be šilumos ar karšto vandens. Ypač didelį nerimą kelia tai, kad elektros neteko ir senelių globos namai, ligoninės bei daugiabučiai, kuriuose neveikia liftai.
Atsakomybę prisiima anarchistų grupuotė
Vokietijos policija taip pat tiria laišką, kuriame atsakomybę už išpuolį prisiima anarchistinė grupuotė „Vulkanogruppe“ („Ugnikalnio grupė“). Laišką gavo regioninis transliuotojas rbb, o jame pateikiamos detalės apie padegimo aplinkybes. Nors kol kas laiško autentiškumas dar tikrinamas, saugumo tarnybos jį vertina rimtai.[2]
Vidaus saugumo tarnybų duomenimis, „Vulkanogruppe“ veikia mažiausiai nuo 2011 metų ir jau ne kartą buvo siejama su išpuoliais prieš infrastruktūrą Berlyne ir Brandenburge. Grupė priskiriama kairiųjų ekstremistų spektrui, jos veikla grindžiama anarchistinėmis idėjomis, klimato krize ir pasipriešinimu technologijų plėtrai, ypač dirbtiniam intelektui.
Ankstesniais metais grupuotė buvo siejama su kabelių kanalų, ryšio įrenginių ir elektros linijų sabotažu. 2024-aisiais ji taip pat prisiėmė atsakomybę už padegimą prie „Tesla“ gamyklos netoli Berlyno, dėl kurio buvo sustabdyta gamyba.
Ne pirmas smūgis miesto infrastruktūrai
Tai jau ne pirmas kartas, kai Berlynas patiria plataus masto elektros tiekimo sutrikimą dėl tyčinio padegimo. Praėjusių metų rugsėjį išpuolis prieš elektros stulpą Treptow-Köpenick rajone paliko be elektros apie 50 tūkst. vartotojų – tiekimo atstatymas tuomet užtruko apie 60 valandų.
Tačiau valdžios atstovai pabrėžia, kad dabartinis incidentas yra dar rimtesnis. Berlyno meras Kai Wegneris pareiškė, jog tokie veiksmai kelia tiesioginę grėsmę žmonių saugumui.
„Nepriimtina, kad kairiųjų ekstremistai vėl atakuoja mūsų elektros tinklą ir sąmoningai rizikuoja žmonių gyvybėmis“, – teigė jis, lankydamasis viename iš pagalbos centrų.
Saugumo ekspertai pabrėžia, kad energetikos infrastruktūra išlieka pažeidžiama, o tokio pobūdžio atakoms dažnai nereikia sudėtingų technologinių žinių – pakanka prieigos prie viešai prieinamų schemų ir minimalaus pasirengimo.
Kol tyrimas tęsiasi, Berlyno gyventojams belieka laukti, kol bus visiškai atstatytas elektros tiekimas – ir tikėtis, kad šis išpuolis nebus dar vienas precedentas infrastruktūros sabotažui Europoje.
