Kainų šuolis euro zonoje pranoko prognozes: infliacija – didžiausia per trejus metus

Rugsėjį kainų augimas pranoko prognozes

Euro zonoje kainos vėl kyla sparčiau, nei tikėtasi. Rugsėjį metinė infliacija pasiekė 3,8 proc. – aukščiausią lygį nuo 2023 metų rugsėjo. Didžiausią spaudimą daro brangstanti energija, o naujausi rodikliai didina dėmesį artėjančiam Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimui dėl palūkanų.

Išankstiniu „Eurostat“ vertinimu, rugpjūtį metinė infliacija siekė 3,2 proc. Rugsėjo rezultatas viršijo rinkos prognozuotus 3,6 proc. ir gerokai pranoko ECB siekiamą 2 proc. infliacijos lygį vidutiniu laikotarpiu.

Metinė infliacija parodo kainų pokytį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų mėnesiu. Taigi 3,8 proc. rodiklis nereiškia, kad tiek kainos pakilo vien per rugsėjį. Preliminariais duomenimis, rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, vartotojų kainos euro zonoje padidėjo 0,6 proc.

Naujausi skaičiai grąžina klausimą, kiek ilgai energijos brangimas veiks bendrą kainų lygį. ECB svarbu įvertinti, ar šis poveikis išliks daugiausia energetikos sektoriuje, ar vis labiau persiduos kitoms prekėms, paslaugoms ir atlyginimų lūkesčiams.

Energija brango 18,8 proc., tačiau kainų pokyčiai nevienodi

Energijos kainos rugsėjį buvo 18,8 proc. didesnės nei prieš metus. Rugpjūtį jų metinis augimas siekė 14,3 proc. Rugsėjo rodiklis – aukščiausias nuo 2023 metų sausio. Energijos brangimą skatina besitęsiantis konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir jo poveikis energijos rinkoms.

Papildomi „Eurostat“ duomenys rodo, kad paslaugų metinė infliacija padidėjo nuo 3 proc. rugpjūtį iki 3,2 proc. rugsėjį. Maisto, alkoholio ir tabako grupėje kainų augimas paspartėjo nuo 1,1 iki 1,4 proc.

Tačiau ne visos prekių grupės brango sparčiau. Pramonės prekių, išskyrus energiją, metinė infliacija sumažėjo nuo 1,2 iki 1,1 proc. Vadinasi, bendras infliacijos šuolis neatskleidžia vienodos padėties visuose sektoriuose.

Grynoji infliacija, skaičiuojama neįtraukiant energijos, maisto, alkoholio ir tabako, rugsėjį siekė 2,5 proc. ir atitiko prognozes. Rugpjūtį ji buvo 2,4 proc. Šis rodiklis padeda stebėti kainų tendencijas atmetus labiau svyruojančias sudedamąsias dalis.

„Reuters“ pažymi, kad palyginti nedidelis grynosios infliacijos padidėjimas kol kas nerodo plataus energijos brangimo persidavimo kitoms kainoms. Tai yra vienas argumentų, dėl kurių ECB galėtų rinktis nuosaikesnį atsaką, nors bendrosios infliacijos šuolis spaudimo bankui nemažina.

Analitikas įspėja: spalio ECB posėdis taps ypač svarbus

„Validus Risk Management“ pasaulinių kapitalo rinkų analitiko Harry’io Woolmano vertinimu, nors energija išlieka pagrindiniu infliacijos varikliu, rugsėjo šuolis jau verčia atidžiau stebėti platesnį kainų spaudimą. Dėl to ypač svarbus bus spalio 29 dieną numatytas ECB posėdis.

Analitikas atkreipė dėmesį, kad pastarosiomis dienomis rinkos buvo sumažinusios lūkesčius dėl palūkanų didinimo keliuose posėdžiuose iš eilės. Tam įtakos turėjo ECB prezidentės Christine Lagarde mintis, kad didėjantis obligacijų pajamingumas jau savaime griežtina finansavimo sąlygas.

Obligacijų pajamingumas svarbus todėl, kad atspindi rinkoje reikalaujamą grąžą už skolinamus pinigus. Jam didėjant, naujas skolinimasis gali brangti ir be papildomo centrinio banko sprendimo. Platesne prasme finansavimo sąlygas veikia ne tik dabartinės ECB palūkanos, bet ir investuotojų lūkesčiai, kokios jos bus ateityje.

Tačiau, H. Woolmano nuomone, naujausi infliacijos duomenys silpnina argumentą, kad ECB galėtų daugiau darbo palikti rinkai. Analitikas primena 2022 metų patirtį: centrinis bankas gali nenorėti laukti, kol brangimo poveikis plačiau persiduos kitoms kainoms ir įsitvirtins ekonomikoje.

Ši rizika vadinama antriniu infliacijos poveikiu. Gyventojams tikintis ilgalaikio brangimo, gali stiprėti reikalavimai didinti atlyginimus. Įmonės, siekdamos padengti išaugusias išlaidas ir išlaikyti pelningumą, savo ruožtu gali kelti kainas. ECB aiškina, kad tokie lūkesčiai gali palaikyti tolesnį kainų ir atlyginimų augimą.

Vis dėlto H. Woolmano vertinimas nėra paskelbtas ECB sprendimas. Rugsėjo infliacijos šuolis savaime dar nereiškia, kad spalį palūkanos būtinai bus padidintos.

Ką galimi palūkanų pokyčiai reikštų gyventojams?

ECB sprendimai svarbūs tiek turintiems paskolų, tiek planuojantiems skolintis ar taupantiems. Pagrindinių palūkanų pokyčiai veikia bankų finansavimo sąlygas, o per jas – paskolų ir indėlių palūkanas.

Didindamas palūkanas, centrinis bankas siekia pabranginti skolinimąsi ir sumažinti vartojimo bei investicijų paklausą. Gyventojai gali atidėti didesnius pirkinius, o įmonės – plėtros planus. Silpnesnė paklausa mažina galimybes kelti kainas.

Tačiau ECB tiesiogiai nenustato konkretaus žmogaus būsto paskolos ar indėlio palūkanų. Jas nustato komerciniai bankai, todėl poveikis priklauso ir nuo sutarties sąlygų, konkurencijos bei bendros padėties kredito rinkoje. Palūkanų didėjimas paskolos gavėjui gali reikšti didesnes išlaidas, o indėlininkui – galimybę gauti didesnę grąžą.

Pinigų politikos poveikis taip pat nėra momentinis. ECB nurodo, kad sprendimai ekonomiką ir kainas veikia su vėlavimu, kurio trukmė nėra pastovi. Todėl bankui tenka vertinti ne vien šiandieninius rodiklius, bet ir tai, kaip ankstesni sprendimai dar veiks vartojimą, investicijas bei skolinimąsi.

Pernelyg griežtos finansavimo sąlygos gali apsunkinti paskolų grąžinimą, mažinti bankų norą skolinti ir slopinti ekonominį aktyvumą. Dėl to artėjantis sprendimas bus susijęs ne tik su aukštesniu infliacijos skaičiumi, bet ir su vertinimu, kokio masto priemonių reikia kainų augimui suvaldyti.