Britanijos premjeras prakalbo apie grįžimą į ES: kokius keturis kelius jis siūlo svarstyti?

Andy Burnhamas į svarstymą grąžino Jungtinės Karalystės narystę ES

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnhamas paskelbė, kad prieš lapkritį numatomą šalies ir Europos Sąjungos vadovų susitikimą pristatys galimus ilgalaikių santykių su ES variantus. Tarp jų jis įvardijo ir grįžimą į bloką. Rugsėjo 29 d., kalbėdamas Leiboristų partijos suvažiavime Liverpulyje, A. Burnhamas pareiškė, kad „Brexit“ Jungtinei Karalystei padarė „daugiau žalos nei naudos“.

Po suvažiavimo A. Burnhamas išskyrė keturis kelius: palikti dabartinius susitarimus, siekti muitų sąjungos, grįžti į bendrąją rinką arba atnaujinti narystę ES. Pasak premjero, vyriausybė turi išnagrinėti, kurie variantai įgyvendinami, ir įvertinti kiekvieno privalumus bei trūkumus. Jis nepaskelbė, kurį iš jų pasirinks.

Tai pakeičia politinės diskusijos ribas, kurias Leiboristų partija buvo nustačiusi prieš 2024 m. rinkimus. Tuomet partija žadėjo negrįžti į ES bendrąją rinką ar muitų sąjungą ir neatkurti laisvo asmenų judėjimo. A. Burnhamas taip pat sakė, kad naujam referendumui dėl narystės dar neatėjo laikas.

Dabartinis prekybos susitarimas leidžia tartis dėl atskirų sričių

Šiuo metu Jungtinės Karalystės ir ES santykių pagrindas yra po „Brexit“ sudarytas Prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas. Jis apima prekybą, transportą, žvejybą ir kitas bendradarbiavimo sritis. Prekėms, atitinkančioms susitarime nustatytas kilmės taisykles, taikomi nuliniai muitai ir kvotos, tačiau prekybininkai turi įrodyti prekių kilmę ir atlikti muitinės procedūras.

A. Burnhamas dabartinių santykių išsaugojimą pavadino vienu iš svarstytinų variantų. Pasirinkusi šį kelią, vyriausybė galėtų toliau derėtis dėl atskirų susitarimų. ES ir Jungtinė Karalystė jau yra numačiusios derybas dėl prekybos žemės ūkio bei maisto produktais, jaunimo mainų ir tarpusavyje susietų taršos leidimų prekybos sistemų.

Kitos derybos apima Jungtinės Karalystės dalyvavimą ES elektros rinkoje ir programoje „Erasmus+“. Rugsėjo 22 d. A. Burnhamas pasirengimą šių metų ES ir Jungtinės Karalystės vadovų susitikimui aptarė su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Pagal dabartinę darbotvarkę abi pusės gali plėsti bendradarbiavimą ir be sprendimo dėl Jungtinės Karalystės narystės.

Muitų sąjunga keistų prekybą prekėmis

Antrasis A. Burnhamo paminėtas kelias – susitarimas dėl muitų sąjungos. ES muitų sąjungoje prekėms iš trečiųjų šalių taikomi bendri išoriniai muitai, o sąjungos viduje muitai prekėms netaikomi. Jungtinei Karalystei tokį santykių modelį tektų suderėti su ES.

Dabartinis prekybos susitarimas jau numato nulinį muitą reikalavimus atitinkančioms prekėms, tačiau šiai lengvatai svarbi jų kilmė. Britų įmonės, eksportuojančios į ES, turi pateikti kilmę pagrindžiančius duomenis. Muitų sąjungos klausimas todėl apima daugiau nei patį muito tarifą: kartu būtų sprendžiama, kaip tvarkyti iš trečiųjų šalių įvežamas prekes ir bendras muitinės taisykles.

Muitų sąjunga savaime nesuteiktų laisvo paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimo. Tai atskiros bendrosios rinkos dalys, dėl kurių A. Burnhamas pasiūlė svarstyti kitą variantą. Premjeras kol kas nepateikė muitų sąjungos sutarties projekto ar derybinių sąlygų.

Bendroji rinka apimtų ir žmonių judėjimą

Trečiasis kelias būtų Jungtinės Karalystės sugrįžimas į ES bendrąją rinką. Jos pagrindą sudaro keturios laisvės: prekių, paslaugų, kapitalo ir žmonių judėjimas. Todėl svarstymai apie bendrąją rinką paliestų kur kas daugiau sričių nei vien muitus ar prekių patikras pasienyje.

Dalyvauti bendrojoje rinkoje gali ir ES nepriklausančios šalys. Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija joje dalyvauja pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą, kuris apima keturias laisves ir su jomis susijusias taisykles. Šios šalys nepriklauso ES muitų sąjungai, tad bendroji rinka ir muitų sąjunga yra du skirtingi derybų klausimai.

Laisvas žmonių judėjimas Jungtinėje Karalystėje būtų ypač svarbi politinės diskusijos dalis, nes 2024 m. Leiboristų partijos programa jo atkūrimą atmetė. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, reaguodamas į A. Burnhamo pasisakymus, pareiškė, kad Jungtinė Karalystė negalėtų pasirinkti tik jai patinkančių ES laisvių. Kokio bendrosios rinkos modelio siektų Londonas, vyriausybė dar nepaskelbė.

Grįžimui į ES reikėtų naujų stojimo derybų

Ketvirtasis kelias – vėl tapti ES nare. A. Burnhamas apie jį kalbėjo kaip apie vieną iš galimybių, o ne kaip apie jau priimtą vyriausybės sprendimą. Jungtinė Karalystė iš ES išstojo 2020 m. sausio 31 d.; grįžimo atveju jai reikėtų pereiti stojimo procedūrą.

Pagal ES tvarką paraiškai ir oficialių derybų pradžiai būtinas visų valstybių narių pritarimas. Užbaigus derybas, stojimo sutarčiai reikia Europos Parlamento sutikimo ir vienbalsio ES Tarybos pritarimo. Tuomet sutartį pagal savo konstitucines taisykles ratifikuoja kandidatė ir visos ES valstybės narės.

Iki lapkričio vadovų susitikimo A. Burnhamas žada išdėstyti skirtingų variantų sąlygas Jungtinės Karalystės visuomenei. Artimiausioje derybų darbotvarkėje tebėra konkretūs prekybos, jaunimo mainų ir energetikos klausimai. Sprendimas dėl platesnio santykių modelio priklausys nuo Londono pasirinkimo ir derybų su ES.