Finansų ministras sako, kad kuro kainų lubos laisvoje rinkoje būtų blogas sprendimas
Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigia nematantis pagrindo Lietuvoje įvesti benzino ar dyzelino kainų ribojimą. Pasak jo, tokia priemonė laisvos rinkos sąlygomis būtų sunkiai įgyvendinama ir galėtų turėti neigiamų pasekmių.
Antradienį Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos finansų ir ekonomikos ministrų susitikime jis pabrėžė, kad kainų reguliavimas dažniausiai veikia tik trumpą laiką ir nėra tvarus sprendimas.
„Kokios gali būti kainų ribos laisvoje rinkoje? Jei kaina kyla pasaulinėse rinkose, tada yra kuro gamintojai, kurie turi uždirbti maržą, ir kuro pardavėjai. Tai kokios čia lubos gali būti? Jeigu valstybė subsidijuoja, tada galima, bet tai yra labai trumpalaikis ir netoliaregiškas sprendimas. Tai būtų labai labai blogas sprendimas“, – sakė Kristupas Vaitiekūnas.[1]
Kuro kainos Europoje kyla dėl geopolitinės įtampos ir naftos brangimo
Energetikos kainos šiuo metu yra viena svarbiausių temų Europos ekonomikos ir finansų ministrų susitikimuose. Kainų svyravimus daugiausia lemia įtampa Artimuosiuose Rytuose ir naftos kainų pokyčiai pasaulinėse rinkose.
Pastarosiomis dienomis naftos kaina buvo pakilusi iki maždaug 119 JAV dolerių už barelį – tai aukščiausias lygis nuo 2022 metų. Dėl to daugelyje Europos šalių vyriausybės ieško būdų, kaip sušvelninti brangstančių degalų poveikį gyventojams ir verslui.
Vaitiekūnas pabrėžė, kad tokioje situacijoje sprendimus reikia priimti atsargiai, nes energijos kainos gali labai greitai keistis. Todėl, jo teigimu, skubėti įvedant administracinius ribojimus nebūtų tikslinga.
K. Vaitiekūnas atkreipė dėmesį į vadinamąjį „raketos ir plunksnos“ efektą degalinėse
Finansų ministras taip pat atkreipė dėmesį į kainų pokyčių logiką degalinėse. Pasak jo, vartotojai dažnai pastebi, kad kainos kyla labai greitai, o mažėja gerokai lėčiau.
„Kai nafta brangsta, degalinėse kaina kyla kaip raketa, o paskui leidžiasi kaip plunksnelė“, – sakė Kristupas Vaitiekūnas.
Ministras teigė, kad tokias situacijas turėtų atidžiau stebėti Konkurencijos taryba. Ji galėtų įvertinti, ar kainų pokyčiai degalinėse yra pagrįsti ir ar rinkoje nėra nesąžiningos konkurencijos.
Tuo metu Vengrija jau nusprendė riboti degalų kainas
Kol Lietuva tokios priemonės neskuba svarstyti, kai kurios Europos valstybės renkasi priešingą kelią. Vengrijos vyriausybė paskelbė, kad ribos degalų kainas, siekdama apsaugoti gyventojus ir verslą nuo staigaus energijos brangimo.
Ministro pirmininko Viktoro Orbano teigimu, benzino kaina bus ribojama iki 595 forintų už litrą (apie 1,60 euro), o dyzelino – iki 615 forintų už litrą (apie 1,66 euro). Šios ribos bus taikomos tik transporto priemonėms, registruotoms Vengrijoje.
Vyriausybė taip pat planuoja rinkai pateikti dalį strateginių kuro atsargų, kad būtų užtikrintas stabilus degalų tiekimas. Tai ne pirmas kartas, kai Budapeštas imasi tokių priemonių – panašus kainų ribojimas šalyje jau buvo taikytas ir anksčiau, siekiant suvaldyti sparčiai augančią infliaciją.
Vengrija nėra vienintelė Europos valstybė, kuri griebiasi tokių priemonių. Kroatija anksčiau kelerius metus taip pat buvo įvedusi degalų kainų ribojimą, tačiau 2025-aisiais ši sistema buvo panaikinta, vyriausybei nusprendus grįžti prie laisvos rinkos kainų.
Tuo metu panašų, nors ir kitokį reguliavimo modelį taiko Slovėnija. Šioje šalyje degalų kainos nėra visiškai paliktos rinkai – valstybė jas perskaičiuoja kas dvi savaites pagal formulę, kuri remiasi pasaulinėmis naftos kainomis ir euro bei JAV dolerio kursu. Taip nustatoma maksimali kaina, kurios degalinės negali viršyti, siekiant apsaugoti vartotojus nuo staigių kainų šuolių.
