Neįgalieji skundžiasi nepakankamomis išmokomis
Neįgalieji Lietuvoje jaučiasi kaip vis dar stigmatizuojama visuomenės grupė, susidurianti su nepailstančia iššūkių lavina – darbą surasti sunku, o išmokos tokios „juokingos“, kad šių nepakanka nė pravalgyti, o kur dar kiti įsipareigojimai, mokesčiai už būstą. Kai tuo tarpu valstybė lėšas „į kairę ir dešinę“ dalina bedarbiams.
Praėjusią savaitę į dienraštį Delfi kreipėsi vyras, pasidalinęs kartėlio kupina žinute, kaip neįgaliesiems tenka „išgyventi“ laikotarpį nuo vienos išmokos iki kitos išmokos. Tiesa, žodis „išgyventi“ – čia kiek per lengvas apibūdinimas[1].
Vyras teigė, kad pinigų nepakanka net prasimaitinti, o prašymai dėl papildomos paramos esą atsimuša it į sieną, mat jo gaunamos pajamos neva viršija nustatytą ribą.
Tačiau viena gyventoja paneigė, kad neįgalieji išties susiduria su tokia sunkia situacija ir negauna papildomos paramos iš valstybės – esą pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
„Dar praeitos vyriausybės kadencijoje buvo Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos priimtas įstatymas, pagal kurį neįgalumą turintis žmogus , nesvarbu kokio dydžio jo pensija, iš savivaldybės gali gauti kasmėnesinę kompensaciją savo poreikiams tenkinti. Ji priklauso nuo neįgalumo laipsnio. Prašymą šios kompensacijos gavimui reikia pradėti nuo šeimos gydytojo.
Šeimos gydytojas paskiria specialistus, kad įvertintų esamą paciento būklę, tada duomenis el. paštu siunčia į Kauno neįgalumo komisiją. Po to pacientas pats, ar kitas asmuo nuveš prašymą kompensacijai gauti.“ – tvirtino internautė.
Kaip nurodo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), Lietuvoje negalią turintys žmonės gali gauti dvi pagrindines pinigines išmokas – šalpos negalios pensiją arba socialinio draudimo negalios pensiją. Svarbiausia taisyklė – vienas žmogus gali gauti tik vieną pensiją. Jei socialinio draudimo pensija yra mažesnė už šalpos negalios pensiją, valstybė moka skirtumą, užtikrindama, kad pajamos pasiektų minimalų lygį[2].
Kokia išmokų neįgaliesiems skyrimo tvarka?
Šalpos negalios pensija skirta tiems, kurie neturi pakankamo stažo socialinio draudimo pensijai arba gauna mažesnę išmoką nei valstybės nustatyta. Ši parama padeda vaikams, turintiems bet kokio lygio negalią, suaugusiems, netekusiems 45 proc. ar daugiau dalyvavimo galimybių, bei tėvams ar globėjams, kurie ilgą laiką slaugė namuose asmenis su negalia. Taip pat šia pensija gali pasinaudoti tėvai, išauginę penkis ar daugiau vaikų ir turintys tokį patį dalyvavimo netekimą. Kreiptis dėl šios pensijos reikia į „Sodrą“.
Socialinio draudimo negalios pensija priklauso tiems, kuriems nustatytas 55 proc. ar mažesnis dalyvumo lygis ir kurie turi minimalų pensijų socialinio draudimo stažą. Stažo reikalavimai priklauso nuo amžiaus – vyresniems asmenims reikia daugiau metų draudimo. Ši pensija garantuoja stabilias mėnesines pajamas tiems, kurie per gyvenimą kaupė draudimo stažą, bet negali pilnai dirbti dėl negalios.
Abu pensijų tipai – šalpos ir socialinio draudimo – yra kas mėnesį mokamos išmokos, kurios užtikrina, kad neįgalieji Lietuvoje turėtų pagrindines pajamas ir galėtų gyventi oriai. Sistema taip pat stengiasi būti lanksti: jei reikia, papildoma parama padengiama automatiškai, kad niekas neliktų be reikiamo finansinio saugumo.
Šalies darbo rinkoje dalyvauja tik kas trečias negalią turintis asmuo
Lietuvoje darbo rinkoje dalyvauja tik kas trečias žmogus su negalia, nors jie sudaro daugiau nei 8 proc. gyventojų. Siekiant pagerinti situaciją, Seimas svarsto įpareigoti viešojo sektoriaus įmones įdarbinti bent 5 proc. darbuotojų su negalia ir rekomenduoti tokias kvotas privačioms įmonėms, turinčioms daugiau nei 25 darbuotojus. Be to, planuojama viešinti, kiek įmonių darbuotojų yra su negalia, siekiant didesnio skaidrumo.
Verslas pritaria integracijos iniciatyvoms, tačiau prieštarauja privalomoms kvotoms, teigdamas, kad jos gali sukelti papildomą naštą darbdaviams. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pagrindinės kliūtys – pritaikytų darbo vietų stoka ir visuomenėje gaji klaidinga nuostata, neleidžianti žmonėms su negalia pilnavertiškai dalyvauti darbo rinkoje.
Bedarbiai be problemų gali gauti solidžias nedarbo išmokas
Tačiau situacija, atrodo, gerokai palankesnė tiems, kurie neteko arba savo noru išėjo iš darbo ir neskuba įsidarbinti vėl. Lietuvoje jie gali kreiptis dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos, kuri suteikia laikiną finansinį saugumą pereinamuoju laikotarpiu.
Pagal 2025 metų duomenis, nedarbo išmoka susideda iš pastoviosios ir kintamosios dalių. Pastovioji dalis siekia 23,27 % minimalios mėnesinės algos (MMA), o tai šiemet sudaro 241,54 euro per mėnesį. Kintamoji dalis skaičiuojama pagal asmens vidutines draudžiamąsias pajamas per paskutinius 30 mėnesių: pirmus tris mėnesius – 38,79 %, ketvirtą–šeštą – 31,03 %, o septintą–devintą – 23,27 %[3].
Išmoka skiriama iki 9 mėnesių, todėl netekus darbo gyventojas gali planuoti finansus ir išvengti staigios krizės. Pavyzdžiui, jei asmens vidutinės pajamos buvo 800 eurų, pirmuosius tris mėnesius jis gautų apie 525 eurus per mėnesį, vėliau suma mažėtų iki maždaug 401 euro paskutiniuose trijuose mėnesiuose.
Tuo tarpu dar liepos pabaigoje Seimo narys, „aušrietis“ Karolis Neimantas pasiūlė radikalią naujovę – bedarbiams, norintiems gauti nedarbo draudimo išmokas, būtų privaloma priklausyti Šaulių sąjungai ir aktyviai dalyvauti jos veikloje, renginiuose bei mokymuose.
Remiantis siūlymu, teisę į išmoką turėtų tik asmenys, turintys bent 12 mėnesių draudimo stažą per pastaruosius 30 mėnesių ir nuolat dalyvaujantys Šaulių sąjungos veikloje, o Užimtumo tarnyba pirmuosius 6 mėnesius siūlytų darbus pagal kvalifikaciją, vėliau – ir kitus, skatindama greičiau sugrįžti į darbo rinką.
