D. Trumpas Kemp Deivide esą pareikalavo paaiškinti, kodėl JAV pritrūko raketų
JAV prezidentas Donaldas Trumpas per liepos 31 dieną Kemp Deivide vykusį ministrų kabineto susitikimą esą pareikalavo gynybos sekretoriaus Pete’o Hegsetho paaiškinti, kodėl jam nebuvo atskleistas tikrasis šalies raketų atsargų mastas. Apie įtemptą pokalbį pranešė „The Washington Post“, remdamasis dviem su jo turiniu susipažinusiais asmenimis.
Šaltinių teigimu, D. Trumpas pareiškė manęs, kad amunicijos stygiaus problema jau buvo išspręsta. Prezidentas esą jautėsi suklaidintas, nes ilgojo nuotolio raketų ir oro gynybos gaudyklių trūkumas pradėjo riboti karines JAV galimybes tęsti didelio masto smūgius Iranui.
P. Hegsethas, kaip teigiama, gynėsi ir dalį atsakomybės perkėlė savo pavaduotojui Stephenui Feinbergui. Gynybos sekretorius esą tvirtino, kad S. Feinbergas neužtikrino, jog prezidentui būtų pateikta visa informacija apie sparčiai mažėjančias ginklų atsargas.
Vis dėlto pats pokalbis nėra nepriklausomai patvirtintas. „The Washington Post“ šaltiniai kalbėjo anonimiškai, o Baltieji rūmai, Pentagonas ir D. Trumpas kategoriškai neigia, kad toks konfliktas apskritai įvyko. Todėl pranešimą apie susidūrimą Kemp Deivide būtina vertinti kaip šaltiniais paremtą žurnalistinį tyrimą, o ne oficialiai nustatytą faktą.
Baltieji rūmai ir Pentagonas pranešimą apie konfliktą pavadino išgalvotu
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt pareiškė, kad aprašytas D. Trumpo ir P. Hegsetho pokalbis „tiesiog niekada neįvyko“. Pasak jos, prezidentas visiškai pasitiki gynybos sekretoriumi, o istoriją žiniasklaidai perdavė asmuo, siekiantis pakenkti P. Hegsethui.
Pentagono atstovas Seanas Parnellas taip pat neigė, kad P. Hegsethas klaidino prezidentą arba kaltino savo pavaduotoją. Jis pranešimus apie ištuštėjusias atsargas, vidinius nesutarimus ir gynybos sekretoriaus poziciją dėl karo su Iranu pavadino išgalvotais.
D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ tvirtino, kad Jungtinės Valstijos turi „milžiniškus kiekius“ amunicijos, o šalies gynybos įmonės plečia gamyklas ir gamina daugiau ginklų nei anksčiau. Atskirame įraše prezidentas pareiškė esantis itin patenkintas P. Hegsetho darbu ir užsiminė, kad slaptos informacijos nutekintojai turėtų būti persekiojami.
Šie pareiškimai paneigia pranešimą apie asmeninį konfliktą, tačiau savaime neatsako į klausimą, kiek konkrečių raketų liko JAV sandėliuose. Tikslūs strateginių ginklų atsargų duomenys yra įslaptinti, todėl nei Baltųjų rūmų patikinimų, nei anoniminių pareigūnų pateiktų skaičių visuomenė negali patikrinti iš oficialių viešų registrų.
JAV per penkis karo mėnesius esą sunaudojo beveik visas ATACMS ir PrSM raketas
Amunicijos trūkumo problemą atskirai tyrė „Reuters“. Trys su atsargų duomenimis susipažinę šaltiniai naujienų agentūrai nurodė, kad per penkis karo su Iranu mėnesius JAV sausumos pajėgos sunaudojo didžiąją dalį tiksliai valdomų ilgojo nuotolio raketų.
Du šaltiniai padėtį apibūdino dar griežčiau – esą buvo panaudotos „beveik visos“ ATACMS ir PrSM raketos. Tikslus likusių ginklų skaičius nebuvo atskleistas, o „Reuters“ negalėjo savarankiškai patikrinti įslaptintų atsargų duomenų.
ATACMS ir naujesnės PrSM sistemos leidžia smogti taikiniams iš didelio atstumo, nesiunčiant pilotuojamų lėktuvų į priešo oro gynybos zoną. Viena tokia raketa kainuoja daugiau kaip 1 mln. JAV dolerių, o jos gamyba yra lėta ir priklauso nuo riboto tiekėjų bei specializuotų komponentų skaičiaus.
ATACMS raketos svarbios ir Ukrainai, kuri jas naudojo Rusijos kariniams taikiniams atakuoti. Jeigu pranešimai apie beveik išsekusias JAV atsargas tikslūs, Vašingtonui tenka rinktis tarp karo Irane, pasirengimo galimam konfliktui su stipresne valstybe ir tolesnės paramos Ukrainai.
„Patriot“, THAAD ir „Tomahawk“ atsargų mažėjimas kelia grėsmę JAV sąjungininkams
„Reuters“ šaltinių patvirtintus vidaus duomenis atitiko Strateginių ir tarptautinių studijų centro skaičiavimai. Centro vertinimu, nuo 2026 metų vasario iki liepos JAV panaudojo apie 65 proc. turėtų „Patriot“ gaudyklių, o THAAD priešraketinių gaudyklių atsargos sumažėjo mažiausiai 38 proc.
Jungtinės Valstijos per tą patį laikotarpį esą išnaudojo kiek mažiau nei pusę pasaulinių „Tomahawk“ sparnuotųjų raketų atsargų. „The Washington Post“ skelbia, kad vien per pirmąjį karo mėnesį buvo paleista daugiau kaip 850 „Tomahawk“ raketų ir daugiau kaip 1 000 „Patriot“ bei THAAD gaudyklių.
Dar daugiau kaip 1 300 JAV sausumos pajėgų taktinių balistinių raketų esą panaudota pirmosiomis karo savaitėmis. Šie skaičiai nėra paskelbti oficialioje Pentagono ataskaitoje, tačiau bendras kelių šaltinių vaizdas rodo, kad konfliktas pareikalavo gerokai daugiau pažangiosios amunicijos, nei buvo numatyta prieš jam prasidedant.
Oro gynybos gaudyklių stygius tiesiogiai veikia ir Ukrainą. Mažėjant JAV bei kitų Vakarų valstybių atsargoms, Kyjivui lieka mažiau priemonių atremti Rusijos balistines ir sparnuotąsias raketas. Kartu stiprėja klausimas, kiek gaudyklių Vašingtonas privalo pasilikti savo kariams, bazėms ir sąjungininkams Artimuosiuose Rytuose bei Ramiojo vandenyno regione apsaugoti.
Raketų trūkumas galėjo prisidėti prie sprendimo atšaukti naują smūgį Iranui
D. Trumpas rugpjūčio pradžioje paskelbė atšaukęs suplanuotą didelio masto ataką prieš Iraną. Prezidentas tvirtino, kad sprendimą priėmė po Artimųjų Rytų valstybių prašymo suteikti laiko susitarimui dėl Irano branduolinės programos ir Hormūzo sąsiaurio.
„The Washington Post“ šaltinis teigia, kad raketų ir gaudyklių trūkumas buvo viena priežasčių, paskatinusių prezidentą atsitraukti nuo naujos atakos. „Reuters“ taip pat skelbė, kad kariniai patarėjai kelias savaites perspėjo D. Trumpą apie mažėjančias atsargas.
Kitas JAV pareigūnas šį aiškinimą atmetė ir „Reuters“ pareiškė, kad puolimas sustabdytas dėl Persijos įlankos valstybių diplomatinio spaudimo. Viešai prieinami duomenys neleidžia nustatyti, kuris veiksnys buvo svarbiausias, o sprendimą galėjo lemti ir karinių, politinių bei ekonominių aplinkybių visuma.
Ilgojo nuotolio raketų stygius verčia svarstyti rizikingesnius būdus tęsti kampaniją. Vietoje nuotolinių smūgių JAV gali tekti dažniau siųsti pilotuojamus bombonešius į Irano oro erdvę. Tai padidintų pavojų įguloms, pareikalautų daugiau paramos pajėgų ir galėtų dar labiau išplėsti konfliktą.
Naujos raketų gamybos sutartys greito sprendimo nepasiūlys
JAV gynybos pramonė didina raketų gamybą, o administracija skelbia apie naujas sutartis su „Lockheed Martin“, RTX ir kitomis bendrovėmis. Tačiau dalies pažangiausių raketų gamybos ciklas gali trukti iki dvejų metų, todėl nauji užsakymai tuščių sandėlių artimiausiais mėnesiais nepripildys.
PrSM raketos tik pradedamos gaminti didesniais kiekiais, o senesnių ATACMS gamyba palaipsniui nutraukiama. Šis perėjimas sukuria laikotarpį, kai senosios sistemos jau intensyviai naudojamos, tačiau jų pamaina dar negaminama pakankamu tempu.
Dar sudėtingesnė padėtis susidaro oro gynybos srityje. Vienam balistiniam taikiniui patikimai sunaikinti gali prireikti kelių gaudyklių. Priešininkui leidžiant palyginti pigias raketas ar bepiločius orlaivius, besiginanti valstybė gali būti priversta naudoti gerokai brangesnes ir lėčiau pagaminamas sistemas.
Todėl ginčas dėl tariamo D. Trumpo ir P. Hegsetho konflikto užgožia didesnę problemą. Net jeigu susidūrimo Kemp Deivide nebuvo, karas su Iranu atskleidė, kad JAV gynybos pramonė sunkiai atkuria tokiu tempu naudojamų raketų atsargas ir negali vienu metu be nuostolių aptarnauti visų strateginių krypčių.
Karas su Iranu riboja JAV pasirengimą galimiems konfliktams su Kinija ir Rusija
ATACMS, PrSM ir „Tomahawk“ raketos yra svarbios ne tik operacijoms prieš Iraną. Jos būtų reikalingos ir galimame konflikte su technologiškai stipresniu priešininku, turinčiu išplėtotą oro gynybą, tolimojo nuotolio raketas bei galimybes smogti JAV bazėms.
Didžiausią nerimą kelia Ramiojo vandenyno regionas. Karas dėl Taivano ar kita konfrontacija su Kinija pareikalautų daug priešlaivinių, sparnuotųjų ir priešraketinės gynybos raketų. Atsargų perkėlimas į Artimuosius Rytus sumažina priemonių, kuriomis Vašingtonas galėtų atgrasyti Pekiną.
Panaši dilema kyla ir Europoje. Rusijai tęsiant raketų bei bepiločių orlaivių atakas prieš Ukrainą, Vakarų valstybių gaudyklių poreikis nemažėja. Kiekviena JAV panaudota ar savo pajėgoms rezervuota „Patriot“ raketa yra gaudyklė, kurios negalima nedelsiant perduoti Kyjivui.
Amunicijos atsargos taip tampa realia JAV užsienio politikos riba. Prezidentas gali grasinti naujais smūgiais ir gynybos įmonėms liepti plėsti gamybą, tačiau raketos neatsiranda vien priėmus politinį sprendimą. Jeigu pranešti atsargų mastai tikslūs, karą su Iranu vis labiau lemia ne vien D. Trumpo pasirinkimai, bet ir tai, kas dar liko JAV kariniuose sandėliuose.
Šaltiniai
Yahoo News. (2026). Trump, Hegseth clashed at Camp David over Iran missile depletion concerns
https://www.yahoo.com/news/politics/articles/trump-hegseth-clashed-at-camp-david-over-iran-missile-depletion-concerns-072937126.html
The Washington Post. (2026). Trump, Hegseth clashed at Camp David over Iran missile depletion concerns
https://www.washingtonpost.com/national-security/2026/08/05/trump-hegseth-clashed-camp-david-over-iran-missile-depletion-concerns/
Reuters. (2026). US has used ‘virtually all’ of its long-range precision missiles during Iran war, sources say
https://www.reuters.com/world/us-has-used-virtually-all-its-long-range-precision-missiles-during-iran-war-2026-08-04/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis yra aiškus ir informatyvus, pateikiantis svarbią informaciją apie JAV raketų sandėlių situaciją ir D. Trumpo vaidmenį. Jis yra aktualus ir vertingas lietuvių skaitytojui, besidominčiam pasaulio politika.
Straipsnis pateikia aktualią informaciją apie JAV raketų sandėlius ir D. Trumpo vaidmenį, remiasi ekspertų nuomonėmis ir vengia dezinformacijos, todėl atitinka etikos normas.
Straipsnis yra aktualus, nes nagrinėja JAV gynybos politiką ir raketų atsargų problemas, kurios gali turėti įtakos globaliam saugumui. Be to, D. Trumpo įsitraukimas į šią temą suteikia papildomą kontekstą, kuris gali dominti Lietuvos auditoriją.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie JAV gynybos politiką ir raketų atsargų būklę, kas yra aktualu tiek JAV, tiek tarptautinei bendruomenei. Jame taip pat nagrinėjamos galimos pasekmės, kas padeda skaitytojams geriau suprasti situacijos rimtumą.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie JAV raketų sandėlių situaciją, be emocinės manipuliacijos ar nepagrįsto nerimo. Jame aiškiai išdėstyti faktai ir ekspertų nuomonės, kas padeda išlaikyti psichologiškai saugų toną.
