JAV per Pakistaną Iranui perdavė išsamų planą su aiškiais reikalavimais
Jungtinės Valstijos Iranui pateikė 15 punktų planą, kuriuo siekiama užbaigti jau ketvirtą savaitę trunkantį karą Artimuosiuose Rytuose. Planas Teheranui perduotas per Pakistaną, kurio kariuomenės vadas Syedas Asimas Muniras tapo pagrindiniu tarpininku tarp Vašingtono ir Irano. Tarpininkavimo procesą taip pat aktyviai palaiko Turkija ir Egiptas.[1]
Plane iš esmės kartojami anksčiau JAV kelti reikalavimai Iranui. Vašingtonas reikalauja nutraukti urano sodrinimą ir apriboti branduolinę programą, taip pat sustabdyti balistinių raketų kūrimą bei jų paleidimo infrastruktūrą. Kitas svarbus punktas – nutraukti Izraeliui priešiškų grupuočių finansavimą ir karinę paramą regione.
Plano turinys nėra viešai paskelbtas – jo pilna versija neskelbiama, o apie pagrindinius punktus žinoma tik iš su derybomis susipažinusių pareigūnų pateiktos informacijos. Jame taip pat aptariami jūrų maršrutai ir laivybos saugumas.
Jungtinės Valstijos siekia, kad būtų užtikrintas laisvas judėjimas strategiškai svarbiame Hormūzo sąsiauryje, per kurį vyksta didelė dalis pasaulinės energijos prekybos. Šiuo metu dėl karo šis kelias yra stipriai apribotas, o tai kelia įtampą pasaulinėse rinkose.
Kol kas nėra aišku, kiek plačiai šis planas aptartas Irano valdžios viduje ir ar jis gali tapti realiu derybų pagrindu. Taip pat nėra aiškios Izraelio pozicijos – nors šalis kartu su JAV vykdo karinius smūgius, nėra patvirtinta, ar ji pritartų tokiam susitarimui.
Derybos stumiamos, bet Iranas jas atmeta ir šaiposi iš JAV pareiškimų
Tarpininkai siekia, kad per artimiausias 48 valandas būtų suorganizuotas tiesioginis JAV ir Irano pareigūnų susitikimas. Pakistanas netgi pasiūlė tapti oficialia derybų vieta, jei abi pusės sutiktų. JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai palaikė šią iniciatyvą ir tvirtino, kad kontaktai vyksta.
Vis dėlto Irano pozicija kol kas išlieka griežta. Irano kariuomenės centrinės būstinės „Khatam al Anbiya“ atstovas Ebrahimas Zolfaghari viešai išjuokė derybų idėją. „Ar jūsų vidiniai konfliktai pasiekė tokį lygį, kad deratės patys su savimi?“ – pareiškė jis, pridurdamas, kad „tokie kaip mes niekada nesusitars su tokiais kaip jūs“.
Tuo pat metu Irano viduje situacija nėra aiški. Po pirmųjų smūgių buvo sunaikinta dalis aukščiausios šalies vadovybės, todėl kyla klausimų, kas realiai priima sprendimus dėl karo ir galimų derybų. Pareigūnai taip pat baiminasi, kad bet kokie susitikimai gali tapti naujų smūgių taikiniais.[2]
Nepaisant to, Vašingtonas rodo aiškų norą rasti išeitį iš konflikto. Tai siejama ir su ekonominėmis karo pasekmėmis, kurios daro spaudimą tiek JAV, tiek globalioms rinkoms.
Regiono valstybės spaudžia tęsti karinį spaudimą Iranui
Persijos įlankos valstybės į JAV planą žiūri atsargiai. Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai nerimauja, kad per ankstyvas susitarimas leistų Iranui išlikti stipriam regione. Šios šalys aktyviai spaudžia Vašingtoną tęsti karinį spaudimą, kol Iranas bus pakankamai susilpnintas.
Tai rodo, kad net JAV sąjungininkai regione neturi vieningos pozicijos dėl karo pabaigos. Viena vertus, siekiama stabilumo, kita vertus – baiminamasi, kad kompromisas gali būti per silpnas ir tik atidės konfliktą ateičiai.
Kol diplomatinės pastangos vyksta, JAV lygiagrečiai stiprina savo karinį buvimą Artimuosiuose Rytuose. Pentagonas planuoja dislokuoti apie 3 tūkst. karių iš elitinės 82-osios oro desanto divizijos. Šios pajėgos skirtos paremti vykdomas operacijas, nors sprendimas dėl jų panaudojimo pačiame Irane dar nėra priimtas.
Ši divizija yra specializuota greitam dislokavimui ir gali būti naudojama sudėtingoms operacijoms, įskaitant teritorijos kontrolę. Tai rodo, kad JAV ruošiasi įvairiems scenarijams, net ir tuo atveju, jei derybos žlugtų.
Tuo pat metu kariniai veiksmai nesilpnėja. Iranas tęsia raketų ir dronų atakas prieš Izraelį bei Persijos įlankos šalis. Vienas iš smūgių buvo nukreiptas į Kuveito tarptautinį oro uostą, kur dronai pataikė į degalų talpyklą ir sukėlė gaisrą.
Konfliktas plečiasi ir daro poveikį visam regionui
Karo pasekmės jau jaučiamos visame regione. Kuveito oro uostas tapo ne vienos atakos taikiniu – anksčiau buvo pažeista jo infrastruktūra, o per naujausią incidentą kilo gaisras. Oro gynybos sistemos taip pat buvo aktyvuotos Bahreine, Jordanijoje ir Saudo Arabijoje, kur buvo perimti dronai ir raketos.
Izraelis tuo metu tęsia smūgius Irano teritorijoje. Pranešta apie atakas prieš raketų gamybos objektus Teherane, kurie laikomi svarbia karinės infrastruktūros dalimi. Izraelio kariuomenė teigia siekianti sunaikinti visą raketų gamybos ir paleidimo grandinę.
Tuo pat metu ekonominės pasekmės jau tampa akivaizdžios. Naftos kainos per konfliktą buvo šoktelėjusios iki maždaug 120 dolerių už barelį, o po signalų apie galimas derybas trumpam nukrito žemiau 100 dolerių ribos. Tai rodo, kad bet kokios kalbos apie susitarimą iš karto veikia pasaulines rinkas.[3]
Nors JAV pateikė konkretų ir išsamų planą, reali situacija rodo, kad susitarimas dar nėra arti. Iranas viešai atmeta derybas, regiono valstybės spaudžia tęsti karinį spaudimą, o kariniai veiksmai nesilpnėja.
Diplomatiniai kanalai veikia, tačiau tuo pat metu abi pusės ruošiasi tolesniam konfliktui. Tai rodo, kad planas šiuo metu yra labiau bandymas atverti kelią deryboms, o ne reali karo pabaigos garantija. Karas dar nesibaigia, o pateiktas 15 punktų planas yra tik vienas iš galimų scenarijų, kuris gali būti priimtas arba atmestas artimiausiu metu.
