Po metų įtampos JAV ir Kinijos vadovai siekia stabilumo, mažinami muitai ir žadamas glaudesnis bendradarbiavimas
Po kelerių metų prekybos karo, kuris prasidėjo dar pirmosios Donaldo Trumpo kadencijos metu, Jungtinės Valstijos ir Kinija pagaliau žengė link atšilimo. Praėjusią savaitę Pusane, Pietų Korėjoje, įvykęs D. Trumpo ir Xi Jinpingo susitikimas baigėsi susitarimu, kuris, pasak abiejų pusių, gali pažymėti naują JAV–Kinijos santykių etapą.
D. Trumpas sutiko sumažinti muitus Kinijos prekėms nuo 57 iki 47 procentų, mainais už Pekino pažadą sustiprinti kovą su fentanilio srautu į JAV ir atnaujinti amerikietiškų žemės ūkio produktų pirkimą. „Tai didžiulė pergalė, užtikrinanti mūsų ekonominę jėgą ir nacionalinį saugumą, pirmiausia ginanti Amerikos darbininkus, ūkininkus ir šeimas“, – teigiama Baltųjų rūmų pranešime.
Kinijos žiniasklaida šį susitarimą pavadino „sunkiai pasiektu proveržiu“, o Pekinas pažadėjo bendradarbiauti siekiant „ilgalaikio stabilumo ir abipusės pagarbos“. Trumpas iš savo lėktuvo sakė žurnalistams, kad susitikimą vertina „dvylika iš dešimties“. „Santykiai tarp mūsų šalių dar niekada nebuvo geresni“, – pabrėžė jis.
JAV karo sekretorius Pete’as Hegsethas po to pareiškė: „Sutikome, kad stiprybė ir taika turi eiti kartu. Prezidento Trumpo „G2 susitikimas“ suformavo kelią taikai ir abipusei sėkmei tarp mūsų dviejų didžiųjų tautų.“
Kinija duoda nuolaidų, bet išlaiko strateginius svertus: nuo sojų pupelių iki retųjų metalų
Pagal pasiektą susitarimą Pekinas įsipareigojo iki metų pabaigos nupirkti 12 milijonų tonų amerikietiškų sojų pupelių ir po 25 milijonus tonų kasmet iki 2028 m. Be to, Kinija panaikins dalį apribojimų vištienos, kviečių ir kukurūzų importui iš JAV – tai laimėjimas amerikiečių ūkininkams, kuriuos Trumpas laikė savo pagrindiniais sąjungininkais.
Tuo pačiu Kinija sutiko sustabdyti retųjų metalų eksporto kontrolės režimą, kuris kėlė nerimą technologijų rinkai. Baltieji rūmai teigia, kad tai iš esmės reiškia kontrolės panaikinimą – svarbų signalą pasaulinėms gamybos grandinėms.
Vis dėlto ekspertai pažymi, kad šis susitarimas nekeičia fakto, jog Kinija išlaiko dominuojančią poziciją retųjų metalų gavyboje. Pekino analitikas Zichen Wangas teigia, kad Kinijos veiksmai „aiškiai parodė, jog vienpusiško spaudimo era baigėsi“.
Anot jo, jei Vašingtonas gali naudoti technologijas kaip politinį įrankį, Pekinas tą patį gali daryti su savo mineraliniais ištekliais – tai sukuria „abipusės atgrasos balansą“.
Tarp aptartų temų buvo ir fentanilio krizė. Pekinas įsipareigojo sugriežtinti chemikalų, naudojamų šio narkotiko gamyboje, kontrolę. „Xi pasakė, kad dirbs labai sunkiai, kad sustabdytų šį srautą“, – sakė D. Trumpas. „Tai sudėtinga tema, nes fentanilis naudojamas ir medicinoje, bet jis įsipareigojo imtis griežtų priemonių.“
Trumpas stiprina ekonominę įtaką, bet BRICS aljansas tampa vis pavojingesniu konkurentu
Susitarimas su Kinija laikinai sustabdė rinkas purčiusį prekybos karą, tačiau pasaulio ekonomikos centras pamažu slenka kitur. Nors D. Trumpas džiaugiasi savo pergale ir vadina ją „Amerikos sugrįžimu į derybų viršūnę“, tarptautiniai analitikai įspėja, kad BRICS blokas (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika) tyliai stiprina savo ekonominį ir finansinį savarankiškumą.
Kinijos prekyba su JAV smuko 27 procentais, bet bendrai Pekino eksportas šiemet išaugo daugiau kaip 6 procentais – daugiausia dėl plėtros į BRICS ir Pietų pasaulio rinkas. Kinija toliau didina prekybą su Brazilija ir Argentina, kurios perėmė dalį JAV sojų bei jautienos eksporto.
D. Trumpo šalininkai mato šį momentą kaip JAV diplomatijos pergalę – stiprios rankos derybų politikos rezultatą. Tačiau net ir Vašingtone pripažįstama, kad pasaulio galia nebėra vienpusiška. „Kinija supranta, jog su D. Trumpu reikia tartis, o ne kovoti“, – teigė P. Hegsethas. „Bet jei BRICS šalys tęs savarankišką kursą, JAV turės dar labiau pasikliauti savo galia, energija ir sąjungininkais.“
Trumpas išliko optimistiškas: „Xi pasakė man tiesiai – kol aš esu prezidentas, joks karinis veiksmas prieš Taivaną nebus svarstomas. Jie žino pasekmes.“ Tokie žodžiai rodo, kad tarp konkurencijos ir pragmatizmo JAV bei Kinijos santykiai pereina į naują fazę – šalto bendradarbiavimo, kuriame abiejų pusių stiprybė tampa garantu taikai.
