Pentagonas buria mažą NATO darbo grupę: Lietuva, Latvija, Estija, JK ir Prancūzija nepakviestos

Pentagonas į NATO darbo grupę pakvietė tik šešias Europos šalis

JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija kitą mėnesį Lenkijoje rengia nedidelės NATO valstybių grupės susitikimą, kuriame bus svarstoma Aljanso ateitis. POLITICO, remdamasis šešiais su pasirengimu susipažinusiais diplomatais, skelbia, kad į susitikimą pakviestos Norvegija, Švedija, Suomija, Lenkija, Vokietija ir Nyderlandai.

Iniciatyvą koordinuoja Pentagono politikos vadovas Elbridge’as Colby. Tai nėra oficialus NATO viršūnių susitikimas ar Šiaurės Atlanto Tarybos posėdis - kalbama apie mažesnį konsultacinį formatą, kuriame pasirinktos valstybės turėtų rengti pasiūlymus dėl tolesnės Aljanso pertvarkos.

Svarbiausia naujiena yra ne vien tai, kas pakviesta, bet ir tai, kas liko už durų. Kvietimų, POLITICO duomenimis, negavo Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Lietuva, Latvija ir Estija - valstybės, kurios užima svarbias pozicijas Europos gynybos sistemoje.

Lietuva, Latvija ir Estija liko už naujojo formato ribų

Baltijos šalių neįtraukimas išsiskiria dėl jų geografinės padėties ir vaidmens NATO rytiniame flange. Lietuva, Latvija ir Estija tiesiogiai ribojasi su Rusija arba Baltarusija ir pastaraisiais metais buvo tarp aktyviausiai gynybos finansavimą didinančių Aljanso narių.

Šiose valstybėse dislokuotos NATO priešakinės pajėgos, daug investuojama į karinę infrastruktūrą, o Baltijos regionas tapo viena pagrindinių Aljanso oro gynybos, dronų ir karinio mobilumo planavimo zonų.

Todėl diplomatams kilo klausimų, kodėl būtent Baltijos valstybės nebuvo įtrauktos į grupę, kuri svarstys NATO ateitį. POLITICO kalbintas vienos nepakviestos valstybės pareigūnas teigė, kad jo šalis vykdo tai, ko iš jos reikalaujama, tačiau iki šiol neaišku, kokiais kriterijais remiantis sudarytas dalyvių sąrašas.

Lietuvos nepakvietė nepaisant 5,38 proc. BVP gynybai

Lietuvos atvejis ypač iškalbingas dėl dabartinio gynybos finansavimo. NATO generalinis sekretorius Markas Rutte rugsėjo 29 d., susitikęs su Lietuvos ministru pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi, pareiškė, kad Lietuva 2026 m. pagrindinėms gynybos reikmėms turėtų skirti apie 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto.

M. Rutte tuomet Lietuvą pavadino pavyzdžiu kitoms NATO narėms ir pabrėžė, kad šalis ne tik vykdo įsipareigojimus, bet ir viršija daugelį nustatytų tikslų. Tai gerokai daugiau nei 3,5 proc. BVP pagrindinėms gynybos reikmėms, kuriuos NATO šalys Hagos viršūnių susitikime įsipareigojo pasiekti iki 2035 metų.

Todėl vien gynybos išlaidomis Lietuvos nepakvietimo paaiškinti nepavyksta. POLITICO šaltiniai taip pat nurodo, kad dalis neįtrauktų valstybių jau yra pasiekusios arba viršijusios Vašingtono reikalaujamus gynybos finansavimo rodiklius.

JAV kriterijai oficialiai nepaaiškinti net daliai sąjungininkų

Pentagonas viešai nepaskelbė išsamaus kriterijų sąrašo, pagal kurį buvo pasirinktos šešios šalys. POLITICO kreipėsi į Baltuosius rūmus ir Pentagoną - Baltieji rūmai neatsakė, o Pentagonas komentuoti atsisakė.

Tai paliko erdvės skirtingoms interpretacijoms. Dalis nepakviestų šalių diplomatų įtaria, kad Vašingtonas gali vertinti ne tik gynybos išlaidas, bet ir platesnį politinį pritarimą JAV administracijos prioritetams.

D. Trumpo administracija pastaraisiais mėnesiais kritikavo sąjungininkes ne vien dėl karinių išlaidų. Nesutarimų kilo ir dėl karo Irane, Europos prekybos politikos, gynybos pramonės pirkimų bei požiūrio į JAV strateginius interesus kituose regionuose.

„Bergen Group“ formatas jau buvo išbandytas Norvegijoje

Naujasis susitikimas Lenkijoje nėra visiškai nauja iniciatyva. E. Colby jau surengė du panašaus formato susitikimus su tomis pačiomis šešiomis Europos valstybėmis.

Pirmasis toks susitikimas birželį vyko Bergene, Norvegijoje. Dėl to diplomatinėje aplinkoje neformalus formatas pradėtas vadinti „Bergen Group“.

Jame dalyvauja JAV, Norvegija, Švedija, Suomija, Lenkija, Vokietija ir Nyderlandai. Grupė nėra oficiali NATO institucija ir neturi teisės priimti visam Aljansui privalomų sprendimų.

Pakviestų valstybių diplomatai POLITICO aiškino, kad formatas skirtas greičiau išgryninti praktines idėjas, kurias vėliau būtų galima pateikti visoms NATO valstybėms.

Elbridge’as Colby siekia, kad Europa perimtų didesnę gynybos naštą

E. Colby yra vienas pagrindinių D. Trumpo administracijos pareigūnų, formuojančių požiūrį į NATO ir JAV karinį vaidmenį Europoje. Jis ilgą laiką argumentuoja, kad europiečiai turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo konvencinę gynybą.

Po pirmojo susitikimo Bergene E. Colby pasirinktas šalis apibūdino kaip NATO sąjungininkes, kurios sparčiai vykdo Hagos finansinius įsipareigojimus, turi pakankamą mastą prisidėti prie bendros gynybos ir yra pasirengusios imtis praktinių veiksmų.

Rugsėjį Vašingtone jis aiškino, kad mažesnės grupės tikslas nėra atskirti dalį NATO, bet padėti „patraukti visą Aljansą į priekį“. Jo teigimu, galutinis rezultatas turėtų būti stipresnė ir ilguoju laikotarpiu tvaresnė NATO sistema, kurioje Europa turėtų daugiau realių karinių pajėgumų.

Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos neįtraukimas nustebino net pakviestas valstybes

Dar daugiau klausimų kelia Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos neįtraukimas. Abi šalys yra branduolinės valstybės, nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės ir vienos svarbiausių Europos karinių galių.

Jungtinė Karalystė turi vienas didžiausių NATO pajėgų Europoje, o Prancūzija išlaiko savarankišką branduolinį atgrasymą, ekspedicines pajėgas ir didelę nacionalinę gynybos pramonę.

POLITICO teigimu, net dalies pakviestų valstybių diplomatai nėra tikri, kodėl tokios šalys paliktos už formato ribų. Vienas diplomatas perspėjo, kad sąjungininkų skirstymas į „gerus“ ir „blogus“ galėtų būti pavojingas pačioms Jungtinėms Valstijoms ir ypač Europai.

Trumpo administracija sąjungininkus vertina pagal indėlį ir paramą JAV prioritetams

POLITICO naująjį formatą sieja su platesne D. Trumpo administracijos politika. Dar balandį leidinys skelbė, kad Baltuosiuose rūmuose svarstytas neformalus sąjungininkų skirstymas pagal tai, kiek jie atitinka JAV administracijos politinius ir saugumo prioritetus.

JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas taip pat yra kalbėjęs apie „pavyzdines sąjungininkes“ ir perspėjęs, kad šalys, kurios neprisideda prie JAV interesų, negali tikėtis tokio paties Vašingtono požiūrio.

Šios politikos kontekste NATO narystė išlieka formaliai vienoda visoms 32 valstybėms, tačiau praktiniame bendradarbiavime gali atsirasti mažesnių grupių, su kuriomis Vašingtonas pirmiausia derina konkrečius planus.

Tai nėra naujas reiškinys NATO istorijoje - mažesni valstybių formatai egzistavo ir anksčiau. Skirtumas tas, kad dabartinis formatas kuriamas tuo metu, kai JAV administracija atvirai kalba apie skirtingą sąjungininkų vertinimą.

Danija gali tapti kita prie grupės prijungta valstybe

POLITICO, remdamasis su planavimu susipažinusiu šaltiniu, skelbia, kad prie „Bergen Group“ ateityje gali būti prijungta Danija. Tai siejama su JAV ir Danijos susitarimu dėl didesnio amerikiečių karinio buvimo Grenlandijoje.

Kol kas Danijos įtraukimas nėra oficialiai paskelbtas, todėl tai išlieka svarstomu scenarijumi, o ne galutiniu sprendimu.

Jeigu grupė būtų plečiama po vieną valstybę, dar svarbesnis taptų klausimas, pagal kokias politines ar karines savybes Vašingtonas nustato, kas patenka į šį formatą.

Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims šis klausimas aktualus dar ir todėl, kad jos pačios yra tarp aktyviausių JAV karinio buvimo Europoje rėmėjų.

NATO oficialiai tebetvirtina, kad Aljansas išlieka vieningas

Naujienos apie mažąjį JAV vadovaujamą formatą pasirodė tuo pačiu metu, kai NATO vadovybė viešai pabrėžia Aljanso vienybę. M. Rutte rugsėjo 30 d. Briuselyje sakė, kad JAV, Kanada ir 30 Europos NATO sąjungininkių iš esmės sutaria dėl Rusijos keliamos ilgalaikės grėsmės ir euroatlantinės erdvės gynybos.

NATO taip pat tebėra įsipareigojusi Hagoje patvirtintam planui iki 2035 m. gynybai ir su saugumu susijusioms reikmėms skirti 5 proc. BVP. Bent 3,5 proc. turės būti skiriama pagrindinėms karinėms reikmėms, o iki 1,5 proc. - infrastruktūrai, atsparumui, tinklų apsaugai ir gynybos pramonei.

Todėl kol kas nėra pagrindo „Bergen Group“ vadinti alternatyva NATO ar nauju kariniu aljansu. Tačiau faktas, kad strategiškai svarbios ir daug gynybai skiriančios valstybės, tarp jų Lietuva, neįtraukiamos į diskusiją apie Aljanso ateitį, jau sukėlė diplomatinį nepasitenkinimą.

Artimiausias susitikimas Lenkijoje parodys, ar šis septynių šalių formatas liks neformalia darbo grupe, ar taps nuolatiniu kanalu, per kurį Vašingtonas pirmiausia derins būsimos NATO pertvarkos idėjas.