Šildymo sezonas prasideda, bet radiatoriai šils ne visur: paaiškino, nuo ko tai priklauso

Sezonas prasideda, tačiau šildymą įjungs ne visuose namuose

Spalio 1-oji nuo šiol žymi įstatyme nustatyto šildymo sezono pradžią, tačiau tai nereiškia, kad tą pačią dieną sušils visų daugiabučių radiatoriai. Kaip primena Vilniuje centralizuotą šilumą tiekiančios „Gijos“, šildymo įjungimas priklauso ir nuo pastato administratoriaus ar bendrijos, šilumos punkto bei oro sąlygų.

Bendrovės skelbiamais duomenimis, nuo spalio 1 dienos įsigalioję Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai nustato šildymo sezono laikotarpį iki balandžio 30-osios. Visą šį laiką šilumos tiekėjai turi būti pasirengę nepertraukiamai tiekti šilumą iki pastatų šilumos punktų.

Už šildymo sistemos veikimą pastate ir vidaus patalpų temperatūros palaikymą atsakingi pastatų valdytojai bei administratoriai.

„Nuo spalio 1-osios šilumos tiekėjai jau tiekia šilumą iki pastatų šilumos punktų. Tačiau tai nereiškia, kad visų daugiabučių šildymas tą pačią dieną ir prasidės. Šildymo įjungimu pastate rūpinasi jo administratorius arba bendrija, todėl gyventojams svarbu žinoti, kokia tvarka taikoma būtent jų name“, – sako laikinai „Gijų“ Klientų komandos vadovės pareigas einanti Jurga Strelkovė.

Šaltuose namuose laukti nebūtina

Iki šiol šildymo sezono pradžią ir pabaigą savivaldybės nustatydavo pagal faktinę lauko oro temperatūrą. „Gijos“ nurodo, kad įtvirtinus konkretų sezono laikotarpį atsisakoma visuotinio jo pradžios ir pabaigos paskelbimo, tačiau oro sąlygos ir toliau išlieka svarbios.

Bendrovės paaiškinimu, visuotinis pastatų šildymas turi prasidėti, kai trijų parų iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra nesiekia 10 laipsnių šilumos. Šildymo pabaiga siejama su trijų parų vidutine temperatūra, viršijančia 10 laipsnių. Kartu turi būti užtikrinta higienos normas atitinkanti temperatūra patalpose.

Jeigu butuose šalta jau dabar, gyventojams siūloma kreiptis į savo namo administratorių ir aptarti ankstesnio šildymo galimybę.

„Jeigu gyventojai jaučia, kad jų namuose jau per šalta, rekomenduojame pirmiausia kreiptis į savo pastato administratorių. Jis gali informuoti apie šilumos punkto būklę, jo veikimo principą ir tai, kokie sprendimai reikalingi norint pradėti šildymą. Administratorius, gyventojų prašymu, turėtų organizuoti balsavimą, o daugumos sprendimu būtų galima pradėti šildymo sezoną nelaukiant, kol oro temperatūra nukris“, – teigia J. Strelkovė.

Automatinį šildymą taip pat reikia paruošti

Šildymo pradžia priklauso ir nuo name įrengto šilumos punkto. Modernizuotuose punktuose sistema gali automatiškai reaguoti į lauko oro temperatūrą ir pagal ją įjungti šildymą.

Tačiau „Gijos“ pabrėžia svarbią sąlygą: prieš tai administratorius arba paskirtas įgaliotas asmuo turi būti įjungęs pastato šildymo sistemą. Tik tuomet automatinis reguliavimas gali veikti.

Nemodernizuotuose šilumos punktuose šildymas įjungiamas mechaniškai, laikantis konkrečiam pastatui taikomos tvarkos. Gyventojams, nežinantiems, kokia sistema veikia jų name ir kada ji bus įjungta, bendrovė rekomenduoja informacijos teirautis administratoriaus ar bendrijos.

Pirmosios sąskaitos – lapkritį

Spalį Vilniuje šiluma kainuoja 5,99 cento už kilovatvalandę be PVM, arba 7,25 cento su 21 proc. PVM. „Gijų“ teigimu, tai mažiausia šilumos kaina tarp didžiųjų Lietuvos miestų.

Pirmosios šio sezono šildymo sąskaitos klientus pasieks lapkritį. Vis dėlto galutinė mokėtina suma priklausys ne vien nuo tarifo.

„Galutinę kliento sąskaitą lemia ne tik šilumos kaina, bet ir lauko oro temperatūra, pastato energetinis efektyvumas bei konkrečiame name suvartojamas šilumos kiekis. Todėl vienodos kvadratūros butų sąskaitos skirtinguose namuose gali reikšmingai skirtis“, – primena J. Strelkovė.

Pasak bendrovės atstovės, renovuotuose ir energetiškai efektyviuose namuose gyvenantys žmonės už šildymą gali mokėti bent 40 proc. mažiau nei nerenovuotų pastatų gyventojai.

Kilus klausimų dėl šilumos tiekimo ar namo šilumos punkto veikimo, „Gijos“ ragina pirmiausia kreiptis į pastato administratorių, bendriją arba kitą pastato valdytoją.