Xi Jinpingas pareiškė esantis pasirengęs bendradarbiauti su D. Trumpu, nepaisant įtemptų JAV ir Kinijos santykių
Kinijos prezidentas Si Dzinpingas (Xi Jinping) per nesenas derybas su Amerikos prezidentu Joe Bidenu (Joseph Biden) Peru teigė esąs pasirengęs dirbti su išrinktuoju Amerikos prezidentu Donaldu Trumpu (Donald Trump). J. Bidenas neslėpė besididžiuojantis pasiekta pažanga.
Susitikimas, vykęs Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo aukščiausiojo lygio susitikimo metu, buvo trečiasis abiejų šalių lyderiams – ir paskutinis J. Bidenui, kaip prezidentui. Pokalbis, kurio metu politikai vertino Pekino ir Vašingtono santykius, truko 1 valandą ir 40 minučių.
„The New York Times“ rašo, kad politikai išsamiai aptarė D. Trumpo „agresyvią poziciją“ Pekino atžvilgiu. Xi. Jinpingas pabrėžė, kad JAV turi priimti „išmintingus sprendimus ir rasti teisingą kelią, idant dvi didžiosios šalys gerai sutartų viena su kita“.[1]
Leidinys pažymi, kad Kinija nelabai suinteresuota raminti Vašingtoną, primindama, kad Pekinas kuria glaudžius santykius su Maskva, o kinų programišiai neseniai buvo apkaltinti informacijos gavimu iš amerikiečių pareigūnų telefonų. Be to, Jungtinės Valstijos yra susirūpinusios dėl padidėjusio Kinijos kariuomenės aktyvumo aplink Taivaną ir Pietų Kinijos jūroje.
Prašymų daug, vilčių, kad jie bus išgirsti – mažai
Pasak J. Bideno patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Džeiko Salivano (Jake Sullivan), JAV prezidentas paragino Xi Jinpingą išlaikyti taiką Taivane, aptarė Pekino paramą Maskvai, taip pat paprašė „atgrasyti Šiaurės Korėją nuo tolesnės paramos Rusijai“ jos veiksmuose prieš Ukrainą.
NYT rašo, kad atsižvelgiant į besibaigiančią Dž. Bideno prezidento kadenciją, neaišku, ar Kinijos lyderis įsiklausys į jo argumentus ir prašymus.
Kinija dabar daugiausia dėmesio skiria pasirengimui D. Trampo sugrįžimui, kuris pagrasino nubausti Pekiną 60 procentų tarifais eksportuojamoms prekėms.
„D. Trampas taip pat pasirinko senatorių Marką Rubijo (Marco Rubio), kuris laikėsi griežtos pozicijos dėl Kinijos, kaip savo kandidato į valstybės sekretoriaus postą. Savo kalboje P. Si Dzinpingas leido suprasti, kad yra atviras bendradarbiavimui su naująją Baltųjų rūmų administracija valdant D. Trampui. Bet jis griežtai ir tiesiogiai kalbėjo apie dviejų supervalstybių konkurenciją“, – nurodoma straipsnyje.
Kinų lyderis pabrėžė, kad „naujasis šaltasis karas negali būti laimėtas, o siekis riboti Kiniją yra neprotingas, nepageidaujamas ir nepavyks“.
Kinijos Liaudies Respublikos vadovas dar kartą paragino Jungtines Valstijas „aiškiai priešintis Taivano nepriklausomybei“, o pokalbyje apie Ukrainos ir Rusijos konfliktą pavadino Pekino poziciją „sąžininga ir neutralia“. Atskirai jis kalbėjo apie padėtį Korėjos pusiasalyje, pabrėždamas, kad Kinija „neleis karui ir chaosui“ regione..[2]
Xi Jinpingas paragino JAV vengti kištis į padėtį Pietų Kinijos jūroje
Kinijos lyderis taip pat sakė, kad Vašingtonas neturėtų kištis į padėtį Pietų Kinijos jūroje, kur KLR konfliktuoja su Filipinais, Amerikos sąjungininkais. Jis taip pat atmetė teiginius apie Kinijos programišių dalyvavimą įsilaužiant į amerikiečių pareigūnų programėles.
Tuo pat metu Pekinas ir Vašingtonas sutarė, kad branduolinių ginklų kontrolę vykdys žmonės, o ne dirbtinis intelektas. Tačiau Dž. Salivanas išreiškė susirūpinimą, kad D. Trampo administracija gali atsisakyti laikytis šių susitarimų
NYT rašo, kad Kinija dabar gerina santykius su Peru, vykdydama investavimo į mažas šalis, kurios „jaučiasi netekusios Vakarų dėmesio“, strategijos dalį. Pavyzdžiui, anksčiau Peru, dalyvaujant Si Dzinpingui, buvo atidarytas 1,3 milijardo JAV dolerių vertės uostas, pastatytas Kinijos sąskaita.
Kinijos lyderis straipsnyje Peru laikraščiui „El Peruano“ teigė, kad uostas sumažins transportavimo išlaidas 20 proc., sukurs 8 tūkstančius darbo vietų ir atneš Peru papildomų metinių 4,5 milijardo JAV dolerių pajamų. Jungtinės Valstijos mano, kad tokios platformos gali būti naudojamos Kinijos kariuomenei.
Draugystė ar eilinis kinų manevras?
„The Washington Post“ rašo, kad Kinijos lyderis Kinijos ir JAV santykius pavadino „svarbiausiais pasaulyje“.[3]
„Stabilūs Kinijos ir Jungtinių Valstijų santykiai yra labai svarbūs ne tik Kinijos ir Amerikos žmonių interesams, bet ir visos žmonijos ateičiai bei likimui“, – pabrėžė Si Dzinpingas.
J. Bidenas, patikslina laikraštis, viešai pareiškė, kad, jo nuomone, konkurencija tarp Jungtinių Valstijų ir Kinijos turėtų būti suvaldyta, o ne aštrinama.
„Esame svarbiausias aljansas, o tai, kaip mes sutariame tarpusavyje, gali paveikti likusį pasaulį. Todėl mūsų dvi šalys negali leisti, kad ši konkurencija peraugtų į konfliktą. Tai yra mūsų atsakomybė, ir per pastaruosius ketverius metus, manau, įrodėme, kad tokie santykiai yra įmanomi“, – nurodė jis.
Si Dzinpingas teigė, kad didelės šalys neturėtų vykdyti „aukštų tvorų mažose teritorijose“ politikos (terminas, kurį sugalvojo Dž. Salivanas, norėdamas apibūdinti JAV pastangas apriboti Kinijos prieigą prie pažangių technologijų).
„Bloomberg“ rašo, kad Si Dzinpingas susitikimą su J. Bidenu pavadino „atviru, giliu ir konstruktyviu“, bei pridūrė, kad bendri Jungtinių Valstijų ir Kinijos interesai plečiasi, o ne traukiasi. Stiprėjantys Rusijos ir KLDR santykiai, pasak agentūros, tampa „galvos skausmu Si Dzinpingui“.[4]
„Nors ir palaikė abu lyderius, Si Dzinpingas siekė pristatyti Pekiną kaip neutralią konflikto Ukrainoje šalį bei primygtinai reikalavo gerinti santykius su Jungtinėmis Valstijomis ir jų sąjungininkėmis“, – praneša „Bloomberg“.
Kinijos lyderis, anot straipsnio, pažadėjo J. Bidenui, kad Pekinas ir toliau plėtos „tradicinę draugystę“ su Vašingtonu, net jei Kinija ir toliau gins savo suverenitetą, saugumo bei vystymosi interesus.
„Kinijos tikslas sukurti stabilius, sveikus ir ilgalaikius Kinijos ir JAV santykius išlieka nepakitęs“, – sakė Si Dzinpingas.
D. Trampas per rinkimų kampaniją žadėjo padidinti muitus importui iš Kinijos iki 60 proc. Be to, tarp jo partnerių yra keletas griežtos politikos KLR atžvilgiu šalininkų: pavyzdžiui, būsimasis valstybės sekretorius M. Rubioj, kuriam buvo įvestos Kinijos sankcijos, taip pat nacionalinio saugumo patarėjas Maikas Voltcas (Mike Waltz) (kuris pavadino Kiniją „egzistencine grėsme“).
