Konfliktas gilėja: Izraelio raketų smūgiai Teherane
Izraelio kariuomenė informavo šeštadienio vakarą surengusi „taškinius ir tikslinius“ raketų smūgius į Irano karines bazes, esančias į vakarus ir pietvakarius nuo Teherano.[1]
Pasak Izraelio vadovybės atstovų, per naktinį oro reidą buvo sunaikintos Irano įmonės, gaminančios raketas, taip pat paruoštų sviedinių „žemė-oras“ ir kitų ginklų arsenalai.
Kaip pabrėžia Izraelio lyderiai, Izraelio oro antskrydžiai buvo žydų valstybės atsakas į „mėnesius trukusias nuolatines atakas“ iš Teherano, ir ypač – į Irano spalio 1-ąją įvykdytą didžiulę raketų ataką prieš žydų valstybę.
Irano režimui lojali žiniasklaida teigia, kad „atremiant nusikalstamo sionistinio režimo smūgius“ žuvo du kariai (vėliau Irano karių žuvusiųjų skaičius išaugo iki keturių), tačiau Izraelio oro pajėgų raketos tariamai nepadarė realios žalos.[2]
Neįmanoma savarankiškai patikrinti šios informacijos, tačiau diplomatai gerai žino, kad Islamo Respublikos valdžios institucijos tokiais atvejais visada daro tokio pobūdžio pareiškimus, sumenkindamos šalies patirtus nuostolius.
Pusiau oficiali Irano naujienų agentūra „Tasnim“ rašė, kad Teherano atsakas į Izraelio smūgius „bus proporcingas“.
Arabų šalių pozicija: griežtas pasmerkimas, raginimas santūrumui ir konflikto eskalacijos mažinimui
Visos didžiosios arabų šalys griežtai pasmerkė naktinį apšaudymą, tačiau nė vienas iš jų pareiškimų neragino keršyti. Jungtiniai Arabų Emyratai pabrėžė, kad „siekiant sumažinti riziką ir užkirsti kelią konflikto plitimui“, abi pusės turi parodyti „maksimalų santūrumą ir apdairumą“.
Saudo Arabija ir Kataras taip pat paragino visas šalis „laikytis maksimalaus santūrumo, kad būtų sumažinta eskalacija“. Panašiai kalbėjo Egipto užsienio reikalų ministerija.
Visa tai leidžia ekspertams tikėtis, kad Teheranas neatsakys į Izraelio apšaudymą, taip nutraukdamas nesibaigiantį „atsakomųjų veiksmų ratą“.[3]
Vakarų lyderiai ragina toliau konflikto neeskaluoti
Didžiosios Britanijos premjero biuro išplatintame pareiškime pabrėžiama, kad „tolesnė eskalacija niekam nebus naudinga“, o pats Keiras Starmeris (Keir Starmer) atvirai pareiškė, kad Iranas neturėtų reaguoti.
BBC korespondentai svarsto Irano atsakomojo smūgio galimybę ir tai, kaip artimiausiu metu gali klostytis įvykiai Artimuosiuose Rytuose.
Persijos įlankos šalys su nerimu žvelgia į Vašingtoną
Visi Artimuosiuose Rytuose suprato, kad Izraelio atsako į Irano apšaudymą spalio 1 d. nereikės ilgai laukti. Tačiau kai kurios vyriausybės tikriausiai tikėjosi, kad Izraelis nesmogs iki prezidento rinkimų kampanijos Jungtinėse Valstijose pabaigos.
Laukdami Teherano reakcijos, Vašingtono sąjungininkai Persijos įlankoje turėjo visas priežastis nervintis. Persijos įlankos arabiškoje pusėje veikia amerikiečių karinės bazės, o JAV karinio jūrų laivyno Penktasis laivynas strategiškai įsikūręs Bahreino uoste.
Jungtinės Valstijos patikino, kad jos neturi nieko bendra su naktiniu išpuoliu prieš Iraną, tačiau „Thaad“ oro gynybos sistemos veikimą Izraelyje užtikrina apie 100 amerikiečių karių, todėl mažai tikėtina, kad Vašingtonas nepadėtų Izraeliui apsiginti nuo bet kokių galimų Irano atsakomųjų veiksmų.
Persijos įlankos arabų valstybių vyriausybės, norinčios likti nuošalyje nuo šio konflikto, patikino Teheraną, kad neleis Izraeliui naudotis savo teritorijomis puolimui prieš Islamo Respubliką.
Saudo Arabijoje puikiai prisimenama tai, kaip 2019 metais Iranui pavyko smarkiai pakenkti šalies naftos chemijos pramonei vien tik panaudojus Teherano remiamas Irako milicijos pajėgas, kurios surengė raketų ataką prieš Saudo Arabijos įmones.
Pakeisti padėtį ir įtikinti nekeršyti nebus lengva
Džemeris Bouenas (Jeremy Bowen), BBC tarptautinis apžvalgininkas (Jeruzalė):[4]
Buvo tikimasi Izraelio smūgių. Izraelis kalba apie jų neišvengiamumą nuo spalio 1-osios, dienos, kai Iranas masiškai apšaudė Izraelio teritoriją.
Dabar kyla klausimas, ar Iranas atsakys.
JAV prezidentas Džo Baidenas (Joe Biden) griežtai prisakė Izraeliui nesmogti Irano branduoliniams, naftos ir dujų objektams – ir šį kartą Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu (Benjamin Netanyahu) įsiklausė į jo patarimus.
Vašingtonas tikisi, kad įmanoma įtikinti Iraną nepradėti naujų atsakomųjų smūgių prieš Izraelį tik tuo atveju, jeigu bus apšaudyti tik Teherano kariniai objektai.
Ypač sunku sustabdyti begalinę smūgių ir kontratakų grandinę, kai konflikto šalys yra įsitikinusios, kad jų atsako stoka bus suvokiama kaip silpnumo ir atsakomųjų veiksmų baimės pasireiškimas. Taip gimsta ir plečiasi karai – per laipsnišką eskalaciją.
Spalio 1 dieną Iranas „atsakė“ Izraeliui už tai, kad jis atakavo jo sąjungininkus – ypač už atakas prieš Libano „Hezbollah“ judėjimo lyderius.
Dabar Izraelis teigia „keršijantis“ už kelis mėnesius trukusias Irano atakas – ne tik tiesiogines balistinių raketų atakas, bet ir netiesiogines – vykdytas sąjungininkų ir įgaliotinių trečiosiose šalyse rankomis.
Tuo pat metu Izraelio kariuomenė tęsia puolimą šiauriniame Gazos Ruože, kurį JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras Folkeris Tiurkas (Volker Türk) pavadino „tamsiausiu šio karo momentu“, nes Izraelio kariuomenė kelia grėsmę visiems gyventojams nuolatiniu bombardavimu, apgultimi ir bado pavojumi.
Iš išorės neįmanoma tiksliai pasakyti, kad Izraelio smūgiai Irano teritorijoje buvo sąmoningai suplanuoti siekiant atitraukti tarptautinės bendruomenės dėmesį nuo puolimo Gazoje. Tačiau tokia galimybė negali būti visiškai atmesta.
Iranas žino, kad Izraelio atsakas į kitą smūgį bus dar stipresnis
Liza Diuset (Lyse Doucet) pagrindinė BBC tarptautinė apžvalgininkė:[5]
Irano aviacijos administracija praneša, kad civiliniai skrydžiai šalyje vyksta laikantis tvarkaraščio.
Irano televizijos kanalų eteryje, į kurį dabar atkreipiamas viso pasaulio dėmesys, jie rodo filmuotą medžiagą iš provincijos, tikindami, kad eismas ten nėra sutrikdytas.
Remiantis oficialia Teherano versija, dauguma Izraelio raketų, paleistų į Irano karinius centrus, buvo sėkmingai numuštos šalies oro gynybos sistemų.
Pranešama tik apie „ribotą žalą“ ir dviejų Irano karių žūtį per rytinį apšaudymą. (Po kelių valandų pasirodė informacija apie dar du mirusius kareivius, todėl bendras aukų skaičius išaugo iki keturių ).
Pirmasis Izraelio smūgis balandį iš esmės buvo simbolinis, faktiškai leidęs Iranui jo nepaisyti. Gali būti, kad šį kartą Teheranui pavyks išsaugoti veidą.
Atskirai Irano valdžia turės įvertinti žalą, kurią šalies oro gynybos sistemoms padarė naktinis Izraelio apšaudymas. Teheranas žino, kad Izraelis dar griežčiau reaguos į galimą naują smūgį.
Prieš priimdama galutinį sprendimą dėl kito žingsnio, Islamo Respublikos vyriausybė, kuri visai nenori būti įtraukta į dar didesnį ir rizikingesnį karą, tikrai atidžiai pasvers visas galimas politines savo atsako išlaidas tiek šalies viduje, tiek visame Artimųjų Rytų regione.
